Ar tai jau galima vadinti stichija, komentavo Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Arūnas Bukantis.
– Ar dar ilgai lis? Ką matote ilgalaikiuose stebėjimuose?
– Atrodo, kad pagal dabartines prognozes lietus nesibaigs – artimiausia savaitė taip pat numatoma lietinga. Tik vienas kitas pusdienis numatomas be lietaus. Be to, kritulių kiekis, kuris dabar iškrinta ir dar iškris, pasiskirstęs labai netolygiai. Yra žinių apie vietas Lietuvoje, kur per dieną iškrenta net kelios normos dešimtadieniui. Bet yra ir tokių sričių, pavyzdžiui, vidurio Lietuvoje, kur prilyta mažiau. Pasiskirstymas nevienodas, bet visoje Lietuvoje krituliai jau viršija liepos mėnesio normą.
– Daug kas žiūri, kas vyksta Lenkijoje, kur kai kurios gatvės smarkiai užsemtos. Tai iš kur lietus atkeliauja ir ar pas mus gali būti taip, kaip Lenkijoje, Slovakijoje ar Čekijoje?
– Pas mus lietus dažniausiai atkeliauja iš Vakarų arba Pietų. Liepos pirmoje pusėje mus lankė Vakarų ciklonai, o dabar vienas po kito atslenka pietiniai ciklonai. Kadangi Rytų Europoje įsitvirtinusi žemo slėgio sritis, jie labai lengvai prasibrauna į Šiaurę ir net susilieja Skandinavijos regione su Vakarų ciklonais – tada krenta labai dideli kritulių kiekiai. Pietiniai ciklonai pasižymi ypač dideliais lietaus kiekiais – kai per 12 valandų iškrenta 50–60 milimetrų. Pietų ir pietryčių Lietuvoje jie būna labai vandeningi, gali greitai judėti į Šiaurę, susiformuoja stori kamuoliniai debesys su žaibais, škvalu. Kartais pasitaiko net kruša. Tai – pietinių ciklonų įtaka.
– Bet šiame Baltijos regione šią vasarą vien lyja, o kita Europos dalis vien džiūsta?
– Nėra taip, kad visą Europą apimtų ta pati slėgio sistema. Dabar Pietų ir Vakarų Europoje yra aukštesnio slėgio sritis, netgi į šiaurę nuo Skandinavijos. Dėl to iš Pietų atslinkusiems ciklonams kelias baigiasi Baltijos regione, Baltijos jūroje. Jie apima ir Estijos bei Latvijos teritorijas. Tuo tarpu Suomijoje yra daug sausiau. Galima sakyti, kad ciklonai čia pasisuka keletą dienų ir galiausiai „numiršta“.
– Dėl to, kiek lyja ir jau prilyta – ar tai galima vadinti stichija?
– Per liepos antrąjį dešimtadienį kiekvieną dieną buvo fiksuojami pavojingi arba stichiniai lietūs. Trečiajame dešimtadienyje vos ne kas antrą dieną buvo stichinis lietus – tai reiškia, kad per 12 valandų iškrenta 50 milimetrų ir daugiau į kvadratinį metrą. Dabar jau yra vietovių, kur užfiksuotas dvigubas ar net trigubas mėnesio kritulių kiekis. Jeigu mėnesio norma – 80 milimetrų, tai kai kur jau iškritę arti 200 milimetrų. Šiaurės rytuose fiksuojamas stichinis reiškinys – ilgas lietingas periodas, trunkantis nuo birželio pabaigos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ką daryti miestams, kurie bando gerinti lietaus surinkimo sistemas, bet net ir jos neatlaiko?
– Stichinio lietaus neįmanoma surinkti ir kanalizuoti. Vienintelė išeitis – kurti laikinus mažus vandens surinktuvus ar telkinius, į kuriuos subėgtų vanduo. Tai turėtų būti žemose vietose esančios teritorijos. Iš jų vėliau būtų galima paimti vandenį išvalymui. Tokiu būdu per trumpą laiką būtų galima suvaldyti milžinišką lietaus kiekį. Kai kurie miestai, kaip Barselona, turi požemines vandens saugyklas.
– Kol kas Lietuvoje nieko panašaus nėra?
– Ne, tokių dalykų dar nėra. Bet mažieji vandens telkiniai, surinktuvai, yra kuriami. Vilniuje jau yra įrengti – į juos per trumpą laiką gali subėgti vanduo.
Naujausi komentarai