Koalicijos plėtra įstrigo

Valdančiosios koalicijos plėtros reikalai atidedami iki rudens. Koalicijos partneriai nesitiki "lengvų sprendimų" šiuo politiškai aktualiu klausimu.

Niekas nesutinka

Vakar po tradicinio valdančiųjų susitikimo su Seimo pirmininke Irena Degutiene pranešta, kad formaliai daugumos Seime jau nebeturinčios koalicijos plėtra įstrigo.

"Koalicijos praplėtimas lieka aktualus, bet nėra taip paprasta dabartiniame Seime rasti potencialių galimos plėtros dalyvių", – sakė didžiausios valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Jis neįvardijo, kurios iš dabartinių opozicinių frakcijų ar pavienių Seimo narių galėtų papildyti šiuo metu 70 balsų Seime iš 141-o turinčią valdančiąją koaliciją. "Kiekvienas turi tam tikrų niuansų, savų problemų. Arba yra pasirinkęs prieš savivaldos rinkimus patogesnę vietą būti opozicijoje. Todėl lengvų sprendimų nesitikime", – kalbėjo J.Razma.

Apie koalicijos sustiprinimą kalbama jau mažiausiai mėnesį, bet kol kas nepasiekta jokių apčiuopiamų rezultatų.

Kultūros ministro problema

Pasak konservatoriaus, Tautos prisikėlimo partijai (TPP) šiuo metu priklausančio kultūros ministro pakeitimas "nėra traktuojamas kaip rezervas galimai koalicijos plėtrai". Anksčiau kalbėta, kad kultūros ministro portfelis galėtų būti pasiūlytas opozicinei partijai ar pavienių Seimo narių grupei, kviečiamai bendradarbiauti su koalicija.

Arūno Valinsko vadovaujama TPP yra pareiškusi nepasitikėjimą savo pačios deleguotu kultūros ministru Remigijumi Vilkaičiu. Galimu kandidatu į kultūros ministrus galėtų tapti Vilniaus dailės akademijos prorektorius Arūnas Gelūnas. Kandidatą ketinama pristatyti trečiadienį.

Sprendžia rinkimų rebusą

Tradiciniame koalicijos susitikime su Seimo pirmininke daugiausia kalbėta apie kitąmet vyksiančių savivaldos rinkimų tvarką.

"Esame sutarę, kad reikia įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą ir leisti nepartiniams piliečiams dalyvauti rinkimuose. Tačiau jie galės dalyvauti tik atitikę visus reikalavimus, kurie keliami partiniams kandidatų sąrašams: sumokėti užstatą, surinkti atitinkamą skaičių parašų ir surinkti ne mažiau balsų nei reikia vienam tarybos mandatui gauti", – teigė Liberalų ir centro sąjungos atstovas Algis Čaplikas.

Jis tikino, kad valdantieji atmetė anksčiau Seime gimusią idėją savivaldybes suskirstyti į mažesnes apygardas, kuriose būtų renkama po 2–5 tarybos narius.

A.Čaplikas taip pat sukritikavo praėjusią savaitę pasirodžiusią iniciatyvą pakeisti įstatymus taip, kad kitąmet merai būtų renkami tiesiogiai. "Tai tas pats, kas kryžminti asilą su kupranugariu ir sakyti, kad bus ristūnas. Nereikia klaidinti žmonių – buvo proga balsuoti dėl Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių merų rinkimų, ta proga nebuvo pasinaudota, todėl dabar jau šaukštai po pietų", – įsitikinęs liberalcentristas.

J.Razma irgi buvo skeptiškai nusiteikęs dėl pasiūlymo nekeičiant Konstitucijos pakoreguoti įstatymus taip, kad merai jau kitąmet galėtų būti renkami tiesiogiai. "Dabar jau dirbtinai koncentruotis į tą problemą nederėtų. Reikia kreipti didesnį dėmesį į kuo kokybiškesnę savivaldybių tarybų rinkimų tvarką", – kalbėjo konservatorius.