KODĖL LIETUVIAI PASIPIKTINĘ SVETIMŠALIAIS PAVEŽĖJAIS?

Į kiemą atvyksta pavežėjas. Nors vairuotojas iš Azerbaidžano, maloniai nustebina pasisveikindamas lietuviškai. Tiesa, greitai tampa aišku, kad Heidaras vis dėlto lietuviškai nesupranta, nekalba ir angliškai, pasakojama LNK reportaže.

Vyras sako, šiek tiek moka rusiškai, nors Lietuvoje yra jau dešimt mėnesių. Kodėl atvyko būtent čia, Heidaras pasakyti negalėjo. Vairuotojas atrodo mandagus, tačiau kitiems pasiseka mažiau.

Socialiniai tinklai ūžia dėl pavežėjais dirbančių vairuotojų iš trečiųjų šalių elgesio.

„Tautos atspindys. Pavežėjai tokie patys žmonės, automobiliai daugmaž atspindi tos šalies automobilių parką, vairuotojai atitinka šalies vairavimo kultūrą“, – sakė „Bolt“ vadovas Andrius Pacevičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Klientų pasipiktinimą kelia tai, kad tokie pavežėjai nesupranta ir nekalba lietuviškai. Negana to, kai kurie primygtinai reikalauja su jais bendrauti rusų kalba. Tie, kurių netrikdo pavežėjai su kalbos barjeru, turi taiklių pastebėjimų.

„Klausimas, kaip jie funkcionuotų ištikus avarijai ar kitomis aplinkybėmis, kai reikia kažkaip bendrauti“, – aiškino praeivis.

Populiari profesija

Valstybinės kalbos įstatyme nurodyta, kad gyventojus aptarnaujančių įmonių darbuotojai turi mokėti lietuvių kalbą. Tačiau pavežėjų ir vairuotojų darbo taisykles reglamentuojančiuose dokumentuose reikalavimo dėl lietuvių kalbos nėra.

„Galima net ir nekalbant su vairuotoju išspręsti visas problemas, pavyzdžiui, įrašyti papildomus sustojimus ir taip toliau“, – tvirtino A. Pacevičius.

Iš tikrųjų visi „Bolt“ vairuotojai neteisingai vairuoja, gali važiuot ir 100 km/val. centre.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba LNK žinias patikino, kad kliento teisės nepažeidžiamos, jei prieš tai pastarasis įspėjamas. Naudojantis pavežėjų programėlėmis klientai mato, kokios tautybės vairuotojas atvažiuos jo paimti. Norint dirbti pavežėju, privalu išsiimti individualios veiklos pažymą, o ją gauti reikia leidimo gyventi šalyje. Išimtis taikoma tik užsieniečiams studentams.

Iki šių metų liepos laikiną leidimą turėjo beveik 120 tūkst., nuolatinį dar beveik 20 tūkst. užsieniečių.

„Pakeitus teisinį reglamentavimą, kai atsirado prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti duomenis, kiekvienais metais vis didėja gaunamos pajamos ir vis daugiau sumokama mokesčių iš šios veiklos“, – aiškino VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Pincevičius.

Gyventojai skundžiasi, kad dažnas pavežėjas užsienietis skraido miesto gatvėse ir nesilaiko kitų elementarių miesto taisyklių.

„Iš tikrųjų visi „Bolt“ vairuotojai neteisingai vairuoja, gali važiuot ir 100 km/val. centre“, – dalijosi patirtimi vilnietis.

„Tikrai nėra pastebėta kažkokio padidėjimo ar skundų kiekio išaugimo“, – ramino A. Pacevičius.

Užsieniečiai iš trečiųjų šalių gavę leidimą gyventi Lietuvoje, turi pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką.

„Kitos šalys vertina pripažinimą ar nepripažinimą pagal tos šalies korupcijos indeksą, pagal šalies saugaus eismo situaciją. Visi šitie faktoriai daro įtaką ar vairuotojas bus saugus kelyje“, – teigė „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

Tikrinimus atlieka ir Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), tačiau svarbiausia turėti bent dviejų metų vairavimo stažą ir kad asmuo nebūtų skolingas valstybei.

Informatikos ir ryšių departamentas prieš tai patikrina ir vairuotojo nepriekaištingą reputaciją.

„Tačiau LTSA nereikalaujame pateikti šios pažymos, norint išsiimti ir gauti leidimą dirbti pavėžėtoju“, – teigė LTSA atstovė Eglė Kučinskaitė.

Tai reiškia, kad dokumentai bus tikrinami tik sustabdžius policijos pareigūnams, Mokesčių inspekcijos duomenimis, Lietuvoje pavežėjais dirba apie 10 tūkst. gyventojų. Per dieną vidutiniškai išduodama po 40 leidimų užsiimti šia veikla.