Konstitucinis Teismas (KT) tiesiai neatsakė, ar Seimo nariams galima dalyvauti komercinių televizijų rengiamuose šokių ir panašiuose projektuose.

Tačiau, pasak Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) vadovo Algimanto Salamakino, iš trečiadienį paskelbto sprendimo galima suprasti, kad parlamentarams mažų mažiausiai nerekomenduojama eiti į tokius projektus. „Ir tikrai uždraudžiama sudaryti bet kokias sutartis dėl dalyvavimo juose“, - sakė A.Salamakinas.

„Negali atsirasti darbo santykių“

KT trečiadienį paskelbė ankstesnio savo nutarimo išaiškinimą, susijusį su Seimo nario galimybėmis užsiimti papildoma veikla.

Teismas be kita ko priminė, kad Konstitucijoje vartojama sąvoka, draudžianti Seimo nariams užsiimti bet kokiu darbu „verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse“. „Ši sąvoka apima bet kokią veiklą Lietuvos, užsienio ar tarptautinėje privačioje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje arba atstovaujant tokiai įstaigai, įmonei, organizacijai, jeigu ši veikla yra susijusi su darbo atlikimu, pareigų užėmimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu, vadinamųjų garbės pareigų užėmimu ir panašiai, įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose“, - pabrėžė KT.

Šis draudimas, anot KT, galioja „neatsižvelgiant į tai, ar ta veikla yra nuolatinė, laikina ar vienkartinio pobūdžio (epizodinė), į tai, ar už tą veiklą yra atlyginama kokiomis nors išmokomis arba kaip nors kitaip, ar nėra atlyginama, į tai, ar tokia veikla teisės aktuose yra įvardijama kaip darbas, ar kaip nors kitaip“.

Draudimas taip pat galioja neatsižvelgiant į tai, „ar toje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje yra dar ir kitų asmenų, užsiimančių kokia nors veikla, į tai, ar ta veikla yra vadovaujanti, ar ne, į tai, ar asmuo tai veiklai yra renkamas, ar skiriamas, į tai, ar ta veikla yra įforminama kokia nors teisine sutartimi arba kitu teisės aktu, ar yra atliekama be teisinės sutarties arba kito teisės akto“.

Be to, ši veikla negali būti „vykdoma Seimo nario darbo bei kitos parlamentinės veiklos arba poilsio, laisvalaikio, kasmetinių mokamų atostogų metu“.

Gali gauti atlygį už kūrinį

KT taip pat paaiškino, kad pagal Konstituciją Seimo narys gali gauti atlyginimą už kūrybinę veiklą. Teismas išaiškino, kaip supranta sąvoką „kūrybinė veikla“: „Tai tokia veikla, kurios rezultatas yra kokybiškai nauja, originali, niekada anksčiau neegzistavusi konkreti materialinė ar dvasinė mokslo, technikos, kultūros ar meno vertybė – kūrinys“.

Anot KT, Seimo nario „konstitucinė kūrybinės veiklos laisvė gali būti įgyvendinama sudarant sutartį, tačiau tokios sutarties pagrindu negali atsirasti darbo, tarnybos ar panašūs santykiai, vadinasi, Seimo narys, užsiimdamas kūrybine veikla, negali pažeisti iš Konstitucijos kylančių konstitucinių Seimo nario darbinės veiklos ribojimo imperatyvų“.

Teismo išaiškinimu, Seimo narys gali gauti atlyginimą tik už kūrinio sampratą atitinkančią paskaitą. „Dėl tokios paskaitos, kurios išraiškos forma gali būti ir rašytinė arba žodinė, gali būti sudaroma sutartis, tačiau tokios sutarties pagrindu negali atsirasti darbo santykiai“, - rašoma išaiškinime.

Atimti mandatą įstatymo numatyta tvarka

KT taip pat pastebėjo, kad turi būti įstatymu numatyta tvarka, kaip atimti mandatą iš parlamentaro, neatsisakiusio su Seimo nario pareigomis nesuderinamo darbo. Seimas, pasak KT, „turi nustatyti tvarką, pagal kurią būtų užtikrintas teisingas teisinis procesas ir būtų galima tinkamai ištirti bei nustatyti, ar Seimo narys perėjo dirbti arba neatsisakė darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, ir būtų galima priimti teisingą sprendimą dėl Seimo nario mandato“, - parašė Teismas.

KT pabrėžė, kad „Seimo nario konstitucinė kūrybinės veiklos laisvė gali būti įgyvendinama ir sudarant sutartį, tačiau pažymėtina, kad tokios sutarties pagrindu negali atsirasti darbo, tarnybos ar panašūs santykiai“. „Sprendžiant, kokie santykiai tarp šalių yra susiklostę konkrečios sutarties pagrindu, turi būti vertinama ne tik tai, kaip ta sutartis pavadinta, bet ir tai koks yra jos turinys. Vadinasi, kiekvienu atveju būtina individualiai įvertinti, ar tokia sutartimi reguliuojami konstitucinę kūrybinės veiklos sampratą atitinkantys santykiai“, - nurodė Konstitucijos sargai.

Kartu KT pažymėjo, kad Seimo narys, įgyvendindamas kūrybinės veiklos laisvę, turi paisyti parlamentaro „konstitucinio statuso ir iš jo kylančių teisinių, etinių imperatyvų, vengti viešųjų ir privačių interesų konfliktų“.

Dar gilinsis ir tarsis su teisininkais

A.Salamakinas paaiškino supratęs KT išvadą taip, kad Seimo nariai gali turėti jokių sutartinių santykių su komercinėmis struktūromis, įskaitant ir televizijas ar kitas žiniasklaidos priemones.

Kita vertus, sutartys gali būti sudarytos ir už atliktą darbą gali būti gautas atlygis, jeigu sukuriamas visiškai naujas produktas, „jeigu atsiranda kūrinys“. Tačiau tokios sutarties pagrindu negali atsirasti darbo ar tarnybos santykiai.

EPK pirmininkas atkreipė dėmesį ir į tai, kad po šio KT sprendimo Seimas turės priimti įstatymą, kuriuo bus nustatyta tvarka, kaip atimamas mandatas iš prasižengusiojo parlamentaro, tai yra tais atvejais, kai bus konstatuota, kad Seimo narys neatsisakė su mandatu nesuderinamo darbo. „Teismas nenurodė, kad tokiais atvejais būtinai turi būti skelbiama apkalta. Tai reiškia, kad turi būti kažkokia kitokia tvarka, nustatyta įstatymu. Pavyzdžiui, gali būti EPK arba kokia speciali komisija įpareigota pateikti išvadą, ar tam tikras Seimo narys nėra atsisakęs neteisėtų darbo santykių. Kai tai komisija konstatuos, Seimas galės 71 balso ar kokiu kitokiu balsų santykiu priimti nutarimą atimti iš to parlamentaro mandatą“, - spėliojo A.Salamakinas.

Tačiau jis tvirtino, kad dar gilinsis į gana sudėtingą ir ilgą KT išaiškinimą, konsultuosis su teisininkais, tik tuomet galės pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip spręsti tame Teismo sprendime išdėstytus klausimus.

Taikiklyje – keli prasižengę parlamentarai

Į Teismą, prašydamas išaiškinti dar 2004 metų liepos 1 dieną priimto nutarimo nuostatas, kreipėsi Seimo EPK vadovas A.Salamakinas.

Jis Konstitucijos sargų prašė atsakyti, ar draudimas Seimo nariui dirbti papildomai apima ir veiklą komercinėse struktūrose, atliekamą sudarius sutartį, negaunant už tą veiklą pinigų. Taip pat klausta, ar yra konstitucinis skirtumas tarp pedagoginės ir kūrybinės veiklos, ir ar tokiu atveju Seimo narys gali, sudaręs autorinę sutartį ir gaudamas autorinį atlyginimą, skaityti paskaitas, tai laikant kūrybine veikla. KT prašyta atsakyti, kokia procedūra taikytina Seimo nariui neatsisakius su parlamentaro mandatu nesuderintos veiklos - ar įgaliojimai nutrūksta automatiškai, priėmus Seimo nutarimą paprasta balsų dauguma, ar turi būti numatytos kitos procedūros.

Į KT A.Salamakinas kreipėsi netylant ginčams dėl papildomų parlamentarų užsiėmimų. Antai Seimo nariai Žilvinas Šilgalis bei Andrius Šedžius, taip pat Arūnas Valinskas ir Inga Valinskienė pastaruoju metu dalyvavo komercinių televizijų šokių projektuose, Mantas Adomėnas gavo atlygį už dalyvavimą lituanistikos dėstymo švietimo įstaigose koncepciją rengiančioje darbo grupėje, Egidijus Vareikis už autorinį atlyginimą skaitė paskaitas Viešojo administravimo institute.

2004 metų nutarimu KT uždraudė Seimo nariams papildomą darbinę veiklą, taip pat ir pedagoginę. Pagal Konstituciją, Seimo narys gali užsiimti tik kūrybine veikla.

Seime buvo parengti nutarimo projektai dėl dviejų parlamentarų - konservatorių E.Vareikio ir M.Adomėno, įgaliojimų nutraukimo neatsisakius su mandatu nesuderinamo darbo, tačiau parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas juos įvertino kaip galimai prieštaraujančius Konstitucijai.