KORONAVIRUSAS LIETUVOJE PLINTA: BENDRAS SKAIČIUS ŠOKTELĖJO IKI 274

Pasak Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovų, prieš 8 val. ryto buvo gautas pranešimas dėl gaisro Savanorių pr. 114 numeriu pažymėtame daugiabutyje.

Nedelsiant į įvykio vietą buvo išsiųstos trys ugniagesių gelbėtojų autocisternos. Atvykus į nelaimės vietą pastebėta, kad gaisro židinys – katilinėje. 

Situaciją suvaldyti spėta laiku, žmonių evakuoti neprireikė. Kol kas gaisro priežastis nežinoma, ją aiškinasi tyrėjai.

Apie 9.30 val. nelaimės vietoje dar darbavosi ugniagesiai gelbėtojai, daugiau informacijos žadama pateikti vėliau. 

„Yra gauti apie 30 atsakymų, jie visi neigiami, o kitų atsakymų yra laukiama“, – BNS šeštadienio rytą sakė Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovas Vytautas Riaubiškis.

„Jau vakar vienas grįžo pats pirmasis, o kiti – artimiausiu metu, pagal sustatytus grafikus, grįš į darbus“, – sakė jis.

Likusių medikų atsakymų kol kas tebėra laukiama.

Medikai dėl koronaviruso COVID-19 tirti po to, kai nustatyta, kad į ligoninę paguldytas iš Pietų Afrikos Respublikos grįžęs pacientas serga naujuoju koronavirusu.

Šis sunkios būklės pacientas ligoninėje mirė.

30 metų skersai išilgai reformuota mūsų mokykla pagaliau turės progą popierines eilutes iš vizijų ir misijų apie "šiuolaikišką, atvirą kaitai ir naujovėms, modernizuojančią mokymosi priemones ir aplinkas" paversti tikrove. Nuotolinio mokymo laikotarpis mūsų švietimo sistemai taps visų pirma kompiuterinio raštingumo išbandymu. Be paliovos diskutavus apie informacinių technologijų naudojimą švietime, pagaliau tai teks daryti realiai.

Ir sunkiau esant šiam neeilinio iššūkio laikotarpiui, pripažinkime, bus ne vaikams, gimusiems technologijų laikais, o emigrantais joje betampantiems mokytojams. Pala, pala – nesipiktinkit, kalba ne apie tuos, kurie greta savo pedagoginių gebėjimų yra išvystę ir kompiuterinius įgūdžius, ne! Tai apie mokytojus, tampančius anekdotų herojais. Manote, tokių nėra? Baikit, turbūt kiekvieno iš jūsų vaikas gali papasakoti panašią į šią istoriją.

... Mokytoja (veiksmas vyksta įprastoje klasėje ir įprastoje pamokoje) apgailestauja, kad mokiniams nepavyks pasiklausyti kūrinio ištraukos – magnetofonas sugedo. "Taigi galime jutubyje pasiklausyti", – nemato bėdos mokiniai. "O kur jis yra?" – rimtu veidu klausia mokytoja. Susimirksėję mokiniai taip pat rimtai aiškina: reikia važiuoti tokiu autobusu, išlipti tokioje stotelėje, eiti už tokio kampo, o ten, buvusioje kosmetikos parduotuvėje, – ir jutubas...

Skaitmeninis raštingumas – ir mokytojams gyvybiškai svarbus XXI a. įgūdis. Neturintiems jo – ne pakeliui su savo profesija. Todėl nereikia virkauti, kad bus sunku. Tai bus! Švietimui dabar ne sunkiau nei medicinai, ekonomikai, pramonei. Niekas negavo bonuso sutartyje su koronavirusu. Ir jeigu likome dirbti namuose, vadinasi, turime čia dirbti daug sunkiau, daug daugiau nei savo patogiuose biuruose ar klasėse.

„Jeigu tai yra vienkartinė priemonė – apskritai kalbant apie vienkartinę – ji negali būti naudojama antrą kartą. Jeigu yra pandemija, yra situacija tikrai labai rimta, ne tiktai Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, ir sugalvoti tokius taupymo... net nežinau, kaip pasakyti – tokius metodus kažką sutaupyti... Taip, sutaupė, tikriausiai, koronavirusą“, – LRT radijui šeštadienio rytą sakė ji.

Daiva Razmuvienė

„Tikrai sutaupė ir ten, tose aprangose, maišeliuose, šiltoje patalpoje, tikrai tam virusui buvo palankios sąlygos sudarytos daugintis“, – kalbėjo epidemiologė.

Pasak jos, pasirodžius šiai informacijai priimtas sprendimas ligoninės vadovą nušalinti buvo teisingas.

„Tokie dalykai, už tokius veiksmus labai teisingas priimtas sprendimas“, – kalbėjo ji.

Atleisti Kauno klinikinės ligoninės vadovą penktadienio vakarą sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą paragino premjeras Saulius Skvernelis.

Jis „skandalinga ir pasibaisėtina“ bei „nusikalstama“ vadino socialiniame tinkle pasirodžiusią informaciją su nuotraukomis, kuriose matyti į maišelius supakuoti vienkartiniai Kauno klinikinės ligoninės medikų kostiumai, kurie naudojami pakartotinai.

Yra pandemija, yra situacija tikrai labai rimta, ne tiktai Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, ir sugalvoti tokius taupymo... net nežinau, kaip pasakyti.

A. Veryga, reaguodamas į premjero S. Skvernelio raginimą, dar penktadienio naktį pranešė, kad ligoninės vadovas yra nušalinamas nuo pareigų. Jis taip pat pavedė atlikti vidinį tyrimą.

Nuo pareigų nušalintas Kauno klinikinės ligoninės vadovas Albinas Naudžiūnas sako, kad premjeras jį atleisti ragina, neįsigilinęs į situaciją ligoninėje, o apsaugos priemones šiuo metu, pasak jo, taupo visas pasaulis ir vienkartiniai rūbai, jeigu jie nėra panaudoti bendraujant su infekciniais ligoniais, yra švarūs.

Ligoninėje, anot A. Naudžiūno, apsaugos priemonių medikams pakanka.

Žuvininkystės tarnybos užveisti žuvų jaunikliai paleisti į Atmatą, Skirvytę ir Šyšą.

Taip pat trijų–penkių savaičių vėgėlių mažyliais praturtinti Dusios ežeras, esantis Metelių regioniniame parke, bei Sartų ežeras Sartų regioniniame parke.

Anot pranešimo, gamtos sąlygos šiuo metu palankios vėgėlių jaunikliams prisitaikyti naujose gyvenamosiose vietose. Tai šaltavandenių tipo žuvys, aptinkamos dažniausiai akmeningo grunto vietose. Jos mėgsta vėsų ir šaltą vandenį. Vandens temperatūra įžuvinimo metu siekė 2,5–3,5 laipsnių šilumos.

Vėgėlės – vienintelė menkinių žuvų rūšis, persikėlusi iš jūrinių vandenų į gėluosius, kartais aptinkama ir apysūriuose vandens telkiniuose.

Tai naktinės plėšrūnės, mintančios smulkiomis žuvytėmis, vėžiais, moliuskais, kitų žuvų ikrais. 

Kaip BNS šeštadienį informavo Lietuvos oro uostų atstovė Lina Beišinė, 23.38 val. Vilniuje nusileidusiu lėktuvu skrido 214 keleivių.

Šeštadienį Vilniuje turėtų leistis lėktuvai iš Minsko ir Londono, jų keleivių skaičius kol kas nėra aiškus.

Susisiekimo ministro atstovė spaudai Aldona Grinienė BNS anksčiau sakė, kad į specialų skrydį iš Londono išpirkti visi 220 bilietų.

Lėktuvu iš Minsko sudaryta galimybė su persėdimu parvykti Lietuvos piliečiams iš Paryžiaus ir Frankfurto. 

Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, atšaukti dauguma reguliarių skrydžių, todėl Vyriausybe bei šalies diplomatai organizuoja specialius reisus namo negalintiems grįžti lietuviams iš įvairių pasaulio vietų.

Visiems grįžusiesiems į Lietuvą privalomas 14 dienų karantinas, už jo pažeidimą gresia teisinė atsakomybė

Policijos pareigūnai stiprina budėjimą parkuose, skveruose, paplūdimiuose ir visose kitose vietose, kur įprastai renkasi daugiau žmonių, jie bus įspėjami nesibūriuoti.

„Pasitelksime policijos rėmėjus, kviečiame jungtis šaulius. Yra parengti įspėjimai, leidžiami per garsiakalbius, tikimės, kad pakaks su žmonėmis pasikalbėti“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

Ypatingą dėmesį savaitgalį pareigūnai skirs ir pajūriui. Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovo spaudai Giedrio Mišučio, ar laikomasi karantino, saviizoliacijos taisyklių pareigūnai stebės Neringoje, Palangoje, Klaipėdoje.

Bus pasitelkiami papildomi pasieniečių ekipažai. Planuojami veiksmai savaitgaliui, jei bus poreikis – būsime ir darbo dienomis.

„Bus pasitelkiami papildomi pasieniečių ekipažai. Planuojami veiksmai savaitgaliui, jei bus poreikis – būsime ir darbo dienomis“, – sakė G. Mišutis.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad į pagalbą pareigūnams Klaipėdoje žada atvykti ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.

Šalyje karantinas įvestas kovo 16-ąją ir truks mažiausiai iki balandžio 13-osios. Jo metu uždarytos švietimo, ugdymo, kultūros, sporto, laisvalaikio įstaigos, barai ir kavinės, išskyrus maisto išsinešimui paslaugą, draudžiami renginiai, neteikiamos nebūtinos paslaugos, neveikia parduotuvės, išskyrus maisto prekių, vaistines, degalines.

Gyventojai įpareigoti parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis ir būti ne didesnėmis nei dviejų asmenų grupėmis, išskyrus vienos šeimos narius, laikytis saugaus kontakto, vengti fizinio kontakto, laikytis higienos, taip pat prekybos ir paslaugų vietose, lankytis po vieną šeimos narį.

Lietuvos oro uostų atstovė Lina Beišinė BNS šeštadienio rytą informavo, jog lėktuvas, preliminariais duomenimis, turėtų leistis prieš vidurdienį.

„Ten yra 200 tūkst. apsaugos kaukių, yra vienkartinių pirštinių ir kitų apsaugos priemonių, antbačių“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.

Jo teigimu, gautos priemonės iškart bus išdalytos ir išvežtos į penkias vadinamąsias strategines ligonines, kurios daugiausia susiduria su užsikrėtusiais koronavirusu žmonėmis. Dalis priemonių bus skirta savivaldybėms, kur veikia mobilieji punktai.

Kiekvieną dieną leisis lėktuvai.

Viceministro teigimu, vėliau laukiama dar kelių lėktuvų su likusia užsakytos siuntos dalimi.

„Kiekvieną dieną leisis lėktuvai“, – teigė A. Šešelgis.

Vyriausybė skelbė, kad Kinijoje iš viso užsakyta 1,8 mln. respiratorių, 5,7 mln. veido kaukių, 1,8 mln. vienkartinių kepuraičių, 0,8 mln. apsauginių akinių, 1,8 mln. vienkartinių chalatų, per 1 mln. apsauginių kombinezonų su gobtuvu, 15 mln. vienkartinių pirštinių, 3,6 mln. antbačių.

Šioms priemonėms pirkti Vyriausybė skyrė 24 mln. eurų. 

Dangaus kūnai: saulė teka 6.00 val., leidžiasi 18.48 val. Dienos ilgumas 12.48 val.

Mėnulis (delčia) teka 7.43 val., leidžiasi 23.17 val.

Vardadieniai:

Filemonas, Girmantė, Odeta, Rimkantas, Sikstas, Virgailė

Datos:

1883 — pradėtas leisti lietuvių visuomeninis literatūrinis laikraštis „Aušra“. Ėjo iki 1886 m.

1891 — gimė kompozitorius, muzikologas, vargonininkas Juozas Žilevičius. Mirė 1985 m.

1896 — gimė poetas Stasys Raudonis. Mirė 1935 m.

1911 — gimė aktorė Ona Juodytė-Chadaravičienė. Mirė 1994 m.

1931 — gimė rašytojas Vytautas Mizeras.

2012 — Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtos Vaikų literatūros premijos 2011 metų laureatėmis išrinktos poetė Violeta Palčinskaitė ir literatūrologė Asta Gustaitienė.

2012 — Lietuvos kino operatorių asociacija už geriausią metų darbą „Ąžuolą“ skyrė operatoriui Mantui Kvedaravičiui, kuriam apdovanojimą pelnė paties režisuotas filmas „Barzakh“.

Kovo 28-ojo pasaulio istorijoje:

1482 — gimė italų dailininkas ir architektas Raphael (Rafaelis).

1801 — pasirašyta Florencijos taikos sutartis tarp Prancūzijos ir Neapolio.

1854 — Didžioji Britanija ir Prancūzija paskelbė karą Rusijai, Krymo kare stojusios Turkijos pusėn.

1868 — gimė rusų rašytojas Maxim Gorky (Maksimas Gorkis). Mirė 1936 m.

1881 — mirė rusų kompozitorius Modest Musorgskij (Modestas Musorgskis).

1930 — du pagrindiniai Turkijos miestai — Konstantinopolis ir Angora — pervardyti Stambulu ir Ankara.

1938 — Japonija paskyrė marionetinę vyriausybę Kinijoje.

1939 — Madridas pasidavė generolo Francisco Franco (Fransisko Franko) daliniams — šalyje baigėsi pilietinis karas.

1941 — nusižudė britų rašytoja bei kritikė Virginia Woolf (Virdžinija Vulf).

1943 — Kalifornijoje (JAV) mirė rusų kompozitorius ir pianistas Sergej Rachmaninov (Sergejus Rachmaninovas).

1969 — Vašingtone mirė 34-tasis JAV prezidentas Dwight Eisenhower (Dvaitas Eizenhaueris).

1985 — sulaukęs 97-erių metų, mirė rusų kilmės dailininkas Marc Chagall (Markas Šagalas).

1991 — dešimtys tūkstančių maskviečių demonstracijoje Maskvoje palaikė buvusio SSRS prezidento Michail Gorbačiov (Michailo Gorbačiovo) politinį varžovą Boris Jelcin (Borisą Jelciną).

1994 — Paryžiuje mirė rumunų kilmės dramaturgas Eugene Ionesco (Eženas Jonesko); jam buvo 81-eri.

1995 — vienas iš didžiausių pasaulio bankų Mitsubishi (Mitsubiši) bankas Japonijoje ir Tokijo bankas priėmė sprendimą susijungti. Jų bendra turto suma siektų 819 bilijonų Amerikos dolerių.

1999 — NATO karo aviacija dar labiau sustiprino oro smūgius Jugoslavijai, atsisakiusiai taikiomis priemonėmis spręsti Kosovo provincijos problemą.

2006 — eidamas 89-uosius metus mirė Caspar Weinberger (Kasparas Veinbergeris), kuris Ronald Reagan (Ronaldo Reigano) prezidentavimo laikais buvo JAV gynybos sekretorius ir rūpinosi JAV karinės galios stiprinimu.

2012 — Graikijos policija sulaikė du „neįkainojamą“ koros statulą parduoti ketinusius vyrus. Archaiška 1,2 metro aukščio marmurinė mergelės statula, siekianti 520 metus prieš Kristų, prieš mėnesį buvo pavogta iš Antikinių olimpinių žaidynių muziejaus Olimpijoje.

2012 — Popiežius Benediktas XVI, užbaigęs savo pirmąjį vizitą ispaniškai kalbančioje Lotynų Amerikoje, išvyko iš Kubos.

Kovo 28-oji šou pasaulyje:

1948 — gimė Woody Allen (Vudžio Aleno) mėgstama aktorė Dianne Wiest (Diana Vist), laimėjusi „Oskarą“ už vaidmenį filme „Ana ir jos seserys“.

1964 — Madam Tiuso vaškinių figūrų muziejus Londone paskelbė apie savo ketinimus išlieti vaškines „bitlų“ figūras. Tai buvo pirmosios muzikos žvaigždės, įgiję savo vaškinius antrininkus.

1969 — Joe Cocker (Džou Kokeris) pirmą kartą koncertavo Amerikoje.

1970 — gimė amerikiečių aktorius Vince Vaughn (Vincas Vonas).

1976 — „Genesis“ pradėjo pirmąjį koncertinį turą po Šiaurės Ameriką su savo naujuoju vokalistu Phil Collins (Filu Kolinsu), kuris pakeitė Peter Gabriel (Piterį Geibrielą).

1995 — Lyle Lovett (Lailas Lovetas) ir Julia Roberts (Džulija Roberts) paskelbė apie savo skyrybas.

1996 — Phil Collins (Filas Kolinsas) paliko grupę „Genesis“.

2011 — roko veteranas Rod Stewart (Rodas Stiuartas) ir jo sutuoktinė Penny Lancaster (Peni Lankaster) visuomenei pristatė savo naujagimį sūnų Aiden (Eidaną), jo fotosesijos nuotraukas išspausdinę žurnale.

2011 — britų aktorė Helen Mirren (Helen Miren) įamžinta Holivudo Šlovės alėjoje.

2011 — Britney Spears (Britni Spirs) išleido albumą „Femme Fatale“.

2015 — būdamas 80 metų mirė čekų kino operatorius Miroslav Ondriček (Miroslavas Ondržyčekas).

Nors sprendimą priėmėme nedelsdami, manau, kad Europos Komisija veiksmų turėjo imtis anksčiau, išnaudodama visas Lisabonos sutarties galimybes traktuoti sveikatos apsaugą plačiąja prasme, solidariai įsitraukdama į pagalbą šalims narėms. Visuomenės sveikatos politika nebegali būti suvokiama ir įgyvendinama tik kaip gydymas, šią atsakomybę paliekant ES šalims narėms. Juk visi norime išvengti ligų ir sutrikimų ankstyvojoje stadijoje, jei tai įmanoma. Visuomenės sveikatos politiką privalu perkelti į naują lygį Europos mastu investuojant į prevenciją, mokslinius tyrimus, situacijos analizes, šalių koordinavimą, o ypač, esant šiai situacijai, – užtikrinant lyderystę ir tinkamą reakciją stabdant COVID-19 viruso plitimą.

Manau, kad mūsų ES nebegalime visuomenės sveikatos politikos palikti tik šalims narėms. Tai yra daug platesnis sektorius ir jis visas turi būti ir ES bei Komisijos atsakomybė. Ilgus metus drauge su kolegomis iš sveikatos sektoriaus sakome: jei į prevenciją koncentruotumėmės lygiai tiek, kiek dėmesio suteikiame gydymui, ligų ir sutrikimų skaičius būtų daug mažesni, o Europoje gyventume daug sveikesni. Kiekvienos visuomenės laimė, kultūra, švietimas ir daug kitų gyvenimo aspektų prasideda nuo to, ar visų pirma esame sveiki. Ši viruso situacija yra tik pavyzdys, kokia svarbi visuomenės sveikata ir jos apsauga yra kasdien.

Galiausiai, esant šiai sveikatos krizei, galime ir turime pasidžiaugti būdami ES dalimi. Finansinė ir medicinos pagalba, medicinos reikmenų užtikrinimas, lengvesnis reguliavimas ir koordinuotas veikimas būtų daug sudėtingesni, jei Lietuva nebūtų ES dalimi. Solidarumo jausmas Europoje – nuo didelio palaikymo gydytojams ir visiems, kurie užtikrina mūsų sklandžią kasdienybę pandemijos metu, iki europiečių suartėjimo šiuo metu yra įspūdingas. Mūsų solidarumas, atjauta ir nuoširdus noras padėti esančiam šalia yra daug stipresni už bet kokį virusą.