Konstantinas su augintine Bite per parkus, miškus ir pievas kasdien nueina kelioliką kilometrų. Bitė dar tik penkių mėnesių amžiaus, todėl energijos turi daug. Bet dažai po pasivaikščiojimų namo kartu parkeliauja ir neprašyti svečiai.

„Nuo trijų iki penkių erkių visą laiką būna įsisegusių“, – pasakojo vyras. 

Kad pievose erkių būtų mažiau, gamtininkas Andrius Gaidamavičius siūlo jas deginti. Anot jo, Jungtinių Valstijų mokslininkai nustatė, kad tą patį plotą deginant ketverius metus iš eilės, erkių ten beveik nelieka.

LNK stop kadras.

Dabar žolės deginimas uždraustas, tačiau 36 proc. visų gaisrų sudaro pievų gaisrai.

„Šiandien atvirose vietose turime kilusius 1 tūkst. 378 gaisrus, kurių metu išdegė 780 hektarų pievų. Tai yra ženkliai didesnis skaičius nei praeitais metais“, – duomenimis dalinosi ugniagesių atstovas Aurelijus Česūnas. 

Žolės deginimas pavasarį dažnai atrodo kaip nekaltas užsiėmimas, nors dėl to kyla didelių nelaimių.

„Žolės gaisro metu žmonės, kurie bandys gesinti, gali nudegti galūnes. Esant stipriam vėjui, ugnis gali persimesti į šalia esančius pastatus bei padaryti žalą turtui ir trečia didelė rizika yra augmenijai, gyvūnijai“, – aiškino A. Česūnas. 

Idėja deginti pievas siūlantis gamtininkas teigia, kad ugnyje žuvus erkėms, smarkiai sumažėtų rizika užsikrėsti jų platinamomis ligomis. O jeigu žolės nedeginsime, esą, sirgs kas antras.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Bet Nacionalinio sveikatos centro specialistė šiai idėjai kelią užkerta. Sako, kad pavojingiausios erkės gyvena net ne pievose, o miškuose. 

„Turime ir kitą rūšį erkių, kurios vadinamos pievinės. Jos pasirodo ženkliai anksčiau pavasarį nei, kad miško erkės. Tačiau epidemologiniu požiūriu jos neturi tokios didelės įtakos, nes dažniausiai tai yra gyvūnų parazitas ir nėra labai kompetentingas ligų platintojas“, – tikino Nacionalinio sveikatos centro vyriausioji specialistė Milda Žygutienė. 

Deginimo idėjos nepalaiko ir aplinkosaugininkas Artūras Gintaras Griška.

„Žolėje gyvena ne tik erkės, bet ir kiti naudingi gyvūnai: tiek žinduoliai, tiek paukščiai būna pasislėpę žolėje“, – akcentavo aplinkosaugininkas.

Pievų deginimą palaikantys gamtininkai argumentuoja, kad žolės deginimas kovo mėnesį žalos gamtai beveik nepadarytų, mat tuomet daugelis gyvūnų dar miega po žeme, o erkės jau ropščiasi žole.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Visoje Lietuvoje yra išplitusios erkės, nėra saugių rajonų. Visuose miškuose, išskyrus gal senus eglynus, kur jau nebėra augmenijos, nes saulė neprasiskverbia, jos taip pat yra išplitusios. Tai uždegsime visą Lietuvą?“ – klausė klausė M. Žygutienė. 

Leidus visiems laisvai deginti pievas, būtų sunku kontroliuoti, kas degina atsakingai, o kas dėl neatidumo gali uždegti miškus.

„Sukontroliuoti būtų sudėtinga. Nesame tam pasirengę ir nemanau, kad kada būsime“, – kalbėjo A. G. Griška. 

Anot specialistų, niekur kitur su erkėmis nėra kovojama ugnimi. Dabar už pievų deginimą gresia bauda nuo 30 iki 230 eurų.