Dienos rūpestis

Kraustantis saugokis ilgapirščių

„Klaipėdos“ laikraštyje kasdien galima rasti iki dvidešimties skelbimų apie tai, kad teikiama tvarkinga ir nebrangi daiktų pervežimo paslauga. Beveik visi vežėjai kaip susitarę nurodo tokias pat paslaugos kainas ir nustemba, kai paklausi, kas atsakys už sugadintus daiktus.

Valanda nuomoti penkių tonų sunkvežimį kraustant daiktus kainuoja apie 30 litų. Važiuojant į užmiestį taikomi papildomi įkainiai. Vieni vežėjai prašo 60 centų, kiti 1,15 lito už kilometrą, skaičiuojant nuvažiuotą kelią pirmyn ir atgal.

Kroviko darbo valanda kainuoja dešimt litų. Jų reikia mažiausiai dviejų. Jei šeimininkas dirba kartu su krovėju užtenka ir vieno. Pervežant pianiną arba fortepijoną kroviko darbo valanda kainuoja 15 litų. Pianinui pervežti reikia keturių, o fortepijonui šešių darbuotojų.

Vežėjai giriasi, kad tvarkingai gabena daiktus, tačiau po kraustymosi likusias šiukšles šeimininkui reikia išvežti pačiam arba samdyti namų tvarkytojus. Kai kurie daiktų kraustymu užsiimantys asmenys už papildomą mokestį (30 litų) sutiktų surinkti šiukšles ir išvežti į sąvartyną. Iškraustyti šiukšles iš rūsio atsisako dauguma vežėjų, nes nenori purvinti sunkvežimių.

Retas krovėjas sutinka atjungti dujinę viryklę arba išimti šarvuotas duris, kurias gaila palikti. Aiškinama, kad krovėjai yra nekvalifikuoti darbuotojai, neturi tam skirtų įrankių. Patariama prieš kraustantis išimti duris ar atjungti dujinę viryklę patiems arba samdyti atitinkamos kvalifikacijos specialistus. Dideles sekcijas, kurių neįmanoma išnešti pro duris, krovėjai išardo ir nuvežę į vietą jas vėl surenka. Jie gali nuo sienų nukabinti paveikslus, į dėžes sukrauti knygas, bet neturi į ką supakuoti. Dėžėmis šeimininkas privalo pasirūpinti pats ir iš anksto. Ne vienam tai gali sukelti didelį galvos skausmą.

Vežėjai teigia, kad krausto viską. Nebijotų vežti ir retų paveikslų kolekcijos, tačiau šeimininkas turėtų duoti lipnios juostos ir popieriaus. Paklausti, kas atsakytų už sugadintus daiktus, dauguma vežėjų nutyla ir tik po pauzės pasako – „tai gal krovėjai“. Kad nekiltų nesusipratimų vežėjai pataria stebėti, kaip darbuotojai dirba. Taip pat daiktus reikėtų kraustyti tik gerai supakuotus, kad „padėjėjams“ nekiltų noras ką nors „nušvilpti“. Patartina, kad kraustantis tiek bute, tiek prie automobilio būtų savas žmogus. Paprastai kraustantis būtinai kas nors pasimeta, todėl atsargumas reikalingas ir tam, kad po to nereikėtų be reikalo kaltinti vežėjų.