„Mums dekomunizavimas – ne simbolinis gestas. Tai būtina istorinio teisingumo dalis, kurios ilgai laukėme. Tai – pareiga valstybei nuosekliai įvardyti okupacinio režimo vykdytojus, pagerbti aukas, pašalinti iš viešosios erdvės totalitarizmo simbolius“, – antradienį išplatintame pranešime cituojamas LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas.

„Atsitokėkite, raudonasis teroras niekur nėra dingęs, neslepia savo imperialistinių tikslų, propagandinis karas vyksta, liaukimės būti naivūs“, – pridūrė jis.

Taip jis kalbėjo praėjusią savaitę grupei Seimo socialdemokratų pasiūlius naikinti Desovietizacijos komisiją, o sprendimus dėl gatvių, aikščių pervadinimo ar paminklų nukėlimo perduoti savivaldybėms.

Desovietizacijos komisijos narys ir LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila teigia, kad komisijos darbe tebėra neišspręstų klausimų, kurių savivaldybės pačios spręsti vengia.

„Savivaldybėms sunku pačioms spręsti ne tik dėl sovietinių gatvių pavadinimų, bet ir dėl jautrių atminties vietų. Kai kurių miestų centrinėse aikštėse vis dar yra sovietinių karių palaidojimo vietos. Ne naikinti komisiją reikia, ją stiprinti.  Manau teisingas žingsnis būtų suteikti daugiau finansų įstaigoms, kurios užsiima totalitarinių režimų tyrimais, rengia parodas ar skatinti akademinę bendruomenę tirti ir kalbėtis su visuomene“, – sako V. Sungaila.

Anot jo, reikia peržiūrėti, kiek komisijos siūlymų dar nėra įgyvendinta ir kodėl sprendimus savivalda vilkina.

Tuo metu LPKTS taryboje artimiausiu metu bus svarstomas klausimas dėl tolimesnių veiksmų ir galimų protesto akcijų.

Kaip rašė BNS, opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas tokį siūlymą yra pavadinęs bandymu Lietuvoje apskritai stabdyti desovietizacijos procesą.

Tuo metu premjeras Gintautas Paluckas, prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė paramą iniciatyvai.

Pagal socdemų projektą, savivaldybių institucijos surinktų informaciją apie viešuosius objektus, galinčius propaguoti autoritarinius ir totalitarinius režimus, išnagrinėtų su tuo susijusius gyventojų, organizacijų prašymus ir ne vėliau kaip per pusmetį priimtų sprendimą.

Jeigu pritrūktų informacijos įvertinti, ar viešieji objektai nepažeidžia įstatymo, savivaldybės galėtų kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), kad šis pateiktų istorinę-archyvinę pažymą dėl tokių objektų.

Taip taptų nebereikalinga Desovietizacijos komisija. Seimo nutarimą dėl jos sudarymo projekto iniciatoriai siūlo pripažinti negaliojančiu.

BNS skelbė, kad totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje įsigaliojo 2023 metų gegužę. Pagal jį iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

Dabar klausimą, ar konkretus objektas pažeidžia įstatymą, nagrinėja iš ekspertų sudaryta vadinamoji Desovietizacijos komisija, o galutinį sprendimą priima Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius. Vėliau sprendimas perduodamas įgyvendinti viešojo objekto valdytojui.