KT VERTINS, AR NELIETUVIŠKOS RAIDĖS PASUOSE NEPRIEŠTARAUJA KONSTITUCIJAI

Konstitucinis Teismas (KT) vertins, ar galimybė Lietuvos piliečių asmens dokumentuose asmenvardžius rašyti nelietuviškomis w, q ir x raidėmis neprieštarauja Konstitucijai.

KT antradienį pranešė priėmęs nagrinėti grupės Seimo narių kreipimąsi dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nuostatos, kuri leidžia vardus ir pavardes dokumentuose rašyti ne valstybine kalba.

Nuo šių metų gegužės įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose tam tikrais atvejais gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, tai yra asmenvardžiuose leista naudoti nelietuviškas raides w, q ir x.

Tokia rašyba galima, jei Lietuvos pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.

Seimo nariai teigia, kad nors KT apskritai neužkirto kelio asmenvardžius dokumentuose rašyti ne valstybine kalba paremtais rašmenimis, tačiau nurodė, kad keičiant pavardžių rašybą reikia kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kurios priimta oficiali išvada „yra privaloma visoms valdžios institucijoms“.

Remdamiesi ankstesniais KT išaiškinimais Seimo nariai teigia, kad parlamentas spręsdamas dėl asmens vardo ir pavardės rašymo asmens dokumente tvarkos privalo ne tik kreiptis į VLKK, bet ir atsižvelgti į gautą oficialią išvadą.

Tuo tarpu priimant Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimus Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas kreipėsi į VLKK su prašymu pateikti oficialią išvadą, kuri buvo neigiama.

Seimo nariai teigia, kad parlamentas VLKK pateiktos išvados nepaisė ir įtvirtino ginčijamą teisinį reguliavimą, taip, be kita ko, pažeisdamas Konstitucijos 14 straipsnį dėl valstybinio lietuvių kalbos statuso.

Į KT dėl nelietuviškos pavardžių rašybos asmens dokumentuose kreipėsi 30 Seimo narių, daugiausiai – opoziciniai „valstiečiai“.

Remdamiesi gegužę įsigaliojusiomis pataisomis, dalis Lietuvos lenkų, tarp jų ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, pakeitė savo vardo ir pavardės rašybą.

Kita dalis vietos lenkų teigia, kad veikianti norma jų netenkina, nes ji vis tiek neleidžia asmenvardžių užrašyti originalia forma, nesant galimybės naudoti diakritinio ženklo.