Dienos rūpestis

Kūčios – be mėsos ir pieno

Sekmadienį Lietuvoje bus švenčiama ypatingai archajiška šventė – Kūčios.

Kasmet tą dieną prie balta staltiese dengto Kūčių stalo susirenka visa šeima ir laužia linkėdami vieni kitiems sėkmės, kalėdaičius, ragauja devynis arba dvylika patiekalų ir spėlioja ateitį.

Klaipėdos etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė sakė, kad balta staltiesė, kuria dengiamas Kūčių stalas, simbolizuoja švarą, skaistumą ir šventę, o po ja klojamas šienas primena, kad Jėzus gimė tvartelyje. Taip pat jis parodo bendrystę su Kūčių vakarą neva prabylančiais gyvuliukais.

Patiekalų skaičiaus reikšmė aiškinama įvairiai. Dvylika Kūčių patiekalų, anot etnologės, gali simbolizuoti dvylika apaštalų arba dvylika metų mėnesių. Devyni patiekalai – užuomina į senąjį kalendorių, kuriame buvo tik devyni mėnesiai.

Kūčių vakarienė turėtų prasidėti kalėdaičio laužymu. Vėliau reikėtų paragauti visko, ko per metus suteikė gamta. Žuvis valgoma kaip vandens dovana. Pupos, kviečiai ir žirniai yra tai, ką sudaigino laukai. Medus – bičių atnešta gėrybė, o grybai, riešutai ir uogos, ypač iš spanguolių pagamintas kisielius, simbolizuoja miško gėrybes.

Pašnekovė pasakojo, kad anksčiau žmonės Kūčioms virdavę ne spanguolių, bet vyšnių kisielių.

„Kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Žemaitijoje, ant Kūčių stalo dedami ir obuoliai. Tačiau egzotinių vaisių per šią archajišką šventę reikėtų atsisakyti. Nors Žemaitijoje su „spirgine“ valgomos bulvės, jos atsirado vėliau už Kūčias. Bulvė nėra apeiginis valgis“, - aiškino N.Sliužinskienė.

Per Kūčias žemaičiai valgo ir savo ypatingąjį patiekalą cibulynę, kurio kituose regionuose nėra.

Vienas iš žinomiausių lietuviškų Kūčių patiekalų – kūčiukai. Jie valgomi arba sumerkti į miešimą – medumi gerokai pasaldintą vandenį, arba į aguonpienį, gaminamą iš užplikytų ir sumaltų aguonų.

Per Kūčias ant stalo gali būti padėtas ir mielinis pyragas, tačiau, griežtai laikantis tradicijų, mieles, dedamas į kūčiukus ar pyragą, reikėtų užpilti ne pienu, o vandeniu. Pašnekovė pabrėžė, kad pieno ir mėsos ant Kūčių stalo neturėtų būti.

Jeigu tais metais, kai švenčiamos Kūčios, kas nors iš artimųjų išėjo Anapilin, jam ant stalo reikėtų palikti lėkštelę. O Kūčių vakarienės likučių nuo stalo nereikėtų skubėti nurinkti iki pat Kalėdų ryto.