Vėluojanti bendrojo lavinimo mokyklų reforma; bado akcijas dėl mokyklos išlikimo rengiantys mokytojai ir nelegaliai besimokantys vienuoliktokai Vaižganto vidurinėje mokykloje; kalbos apie ketinimus uždaryti Vilniaus universiteto Kauno humanitarinių mokslų fakultetą; muzikos mėgėjų klubais virstančios muzikos mokyklos, kuriose pamokos trunka vos 22 minutes. Švietimo sistemą krečia kažkokia karštinė. Ar dėl to kalta ekonomikos krizė, ar kažkas blogai sudėliojo švietimo sistemos reformos gaires, ar vėl kažką ne taip padarė sistemos darbuotojai? Su pagrindiniu Kauno švietimo sistemos dirigentu, Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėju Antanu Bagdonu nepavyko: mokslo metams nespėjus įsibėgėti jis išėjo atostogų.
Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys:
– Kai kalbame apie mažus vaikus, svarbu, kad mokykla būtų kaip įmanoma arčiau namų. Tai logiška ir neišvengiama. Bet kai kalbame apie viršutinę pakopą – 11 ir 12 klases, pagal programas reikia centralizuoti švietimą. Tai ekonomiškai logiška. Reikia pripažinti, kad Kaunas daug diskutavo dėl mokyklų tinklo pertvarkymo, tačiau gana ilgai sprendimai nebuvo priimami. Kiti miestai jau yra gerokai nuėję į priekį. Galbūt dėl to ši problema Kaune dabar skausmingesnė.
Nesakyčiau, kad tai susiję su ekonomikos krize. Asmeniškai nesu įsigilinęs į konkrečios Kauno Vaižganto vidurinės mokyklos situaciją. Reikėtų atkreipti dėmesį, kaip sprendimai buvo priimami vietoje, pačiame Kaune. Tiesiog reikia daugiau diskusijų, daugiau žmonių turėtų dalyvauti priimant sprendimus. Kitos savivaldybės gana sunkiai, bet šituos dalykus susitvarkė.
Švietimo skyriaus ir ugdymo specialistai turėtų atsakyti, ar nebuvo toje mokykloje norinčių mokytis vaikų, ar yra kitos priežastys. Kita vertus, jeigu mes priimame bendrus susitarimus, reikia jų laikytis. Jei pradėsime daryti kažkokias išimtis, atsidursime situacijoje, kuri neleis judėti į priekį. Kaune tikriausiai atsirastų ne viena mokykla, kuriai pritrūko kelių vaikų. Precedentai šiuo atveju nėra gerai, bet įmanomi.
Kauniečiai šiandien nesiskiria nuo kitų miestų. Reikia daug diskusijų ir labai aiškių sprendimų, kurie paskui turi būti vykdomi. Kitu atveju kyla įtampa ir normaliai dirbti nebeįmanoma.
Per pastaruosius kelerius metus švietimo išlaidos šalyje taip sparčiai augo, kad dabar pripažįstame – mes, švietimo darbuotojai, taip pat turime būti solidarūs su visuomene. Algos kituose sektoriuose mažėja gerokai daugiau. Gal nespėjome pasidžiaugti gerove, bet taupymas neturi kenkti kokybei ir ugdymosi rezultatams. Koncentruojant švietimo paslaugas ir efektyviai naudojant lėšas, nebus taupoma ten, kur kiltų pavojus. Turime nepamiršti – vaikų skaičius mažėja.
Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Ona Visockienė:
– Sąlygos formaliai mokytis sudarytos. Gimnazijose šiuo metu yra beveik 300 laisvų vietų. Vaikai tikrai gali rinktis ir gauti kokybišką ugdymą. Kalbant apie Vaižganto vidurinės mokyklos situaciją, šiuo metu nevyksta pamokos vienuoliktokams, kadangi vykdomas vasario mėnesį priimtas miesto tarybos sprendimas neformuoti vienuoliktųjų klasių. Mokytojai nebeveda pamokų. Mokiniams siūloma pasirinkti artimiausią mokyklą, kur jiems patogu, arba gimnazijas.
Su vaikais kalbama, mūsų skyriaus specialistai lankosi šioje mokykloje, mes situaciją sekame. Prašant bendruomenės atstovams, buvo suteikta galimybė mokyklai surinkti reikiamą mokinių skaičių. Vyriausybės nutarimas reglamentuoja, kad vienuoliktas klases leidžiama formuoti esant ne mažiau kaip 50 vaikų dviejose klasėse. Jie kvietė mokinius iš kitų mokyklų, tačiau mokinių nepasipildė. Nemanau, kad vaiką ar tėvelius galima perkalbėti, kad jis eitų ar neitų į tą mokyklą.
Kodėl Kaune vėluoja mokyklų tinklo pertvarka? Yra daug faktorių. Yra didelis Bendruomenės reformai labai priešinasi. Dėl to pagal reformos nuostatas žengti į priekį sunku. Reforma vyksta ne pirmus metus. Labai daug su bendruomenėmis diskutuota seniūnijose, mokyklose ir gimnazijose. Gimnazijų vadovai pritaria tokiai pertvarkai. Savivaldybėje yra sukurta darbo grupė, tariamasi dėl veiksmų. Gal problema ir dėl to, kad Kaunas yra labai didelis miestas, didelis mokyklų tinklas. Sunku atsakyti. Gal vis dėlto reikėjo ryžtingesnių sprendimų anksčiau, nes kai kuriose mokyklose bandyta grįžti atgal.
Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, kompozitorius Giedrius Kuprevičius:
– Tas beprotybės viesulas, kuris siaučia Lietuvoje, mano protu yra nesuvokiamas. Nematau jokių argumentų, kodėl reikėtų taip sujaukti sistemą, kelti sumaištį ir paniką, įtampą, lyg kas būtų smarkiai kažkokių žolelių apsivalgęs. Šaknys glūdi gerovėje, kuri staiga baigėsi. Ir tada žmonės pradeda laipioti per tvorą ir ieškoti obuolių pas kaimyną. Tai lietuviams būdingas dalykas.
Kol nėra karo, kol veikia vandentiekis, aš nesigilinu, nes turiu įdomaus kūrybinio darbo, kur vyksta įdomūs procesai. Kai kas nors tiesiogiai pradės trukdyti dirbti ar kels nereikalingą pavojų, aš turbūt tą pačią akimirką trauksiuosi į kūrybinį darbą. Tikrai nebandysiu nieko daryti, nes su šita jėga kovoti neturiu tiek ginklų. Gal kažką galėtų pakeisti velnias arba Dievas, ar jų bendra sąjunga. Net nežinau.
Ministerija ir vietos valdžia viena į kitą baksnoja nuolat ir daug metų. Nieko naujo. Ir abi pusės visą laiką teisios. Matyt, jiems reikėtų susėsti ir labai rimtai vyriškai pasišnekėti, o ne atidėlioti, svarstyti, sudarinėti darbo ar ginčų grupes, kurios nepriima jokių sprendimų. Dabar tik popieriuje viskas gerai.
Man susidaro toks liūdnas vaizdas, kad žmonės, kurie dirba valstybinį darbą, absoliučiai užmiršo valstybę ir joje gyvenančius piliečius. Tai yra skaudžiausia. Tai, kas vyksta Seime, partijose ir partijėlėse, yra tokia menkuma, toks nykumas. Žmonės, kurie pašaukti tvarkytis, padėti piliečiams įveikti vietines ar didesnes problemas, užsiima intrigom ir drumzlėm. Galiu nuraminti, kad tai vyksta ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje. Tiesa, mokytojai Europoje nebadauja, šito nėra. Didelės dramos čia nėra. Ligoniui būna paūmėjimas. O paskui – arba pasveiksta, arba ne.
Naujausi komentarai