Plačiau apie Pasaulio laimės indekso tyrimą LNK žurnalistai kalbėjosi su psichologu, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoju Antanu Kairiu.

– Ar jūs esate laimingas?

– Taip, bet priklauso, ką laikysime laimingumu. Ar tai pozityvus momentas, kai šviečia saulė ir tu džiaugiesi, ar tai, kas vertinama Pasaulio laimingumo tyrime? Ten žmogaus prašoma įvertinti savo gyvenimą dešimties balų skalėje. Tokiu atveju sakyčiau, kad esu laimingas.

– Pagal laimės indeksą Lietuva dar labiau pakilo reitinge ir dabar užima 16-ąją vietą, aplenkusi net amerikiečius, kurie yra 24-oje vietoje. Ar galime pasitikėti šiuo reitingu, ar žmonės tiesiog kažką ne taip suprato, kai jų klausė?

– Ar galime pasitikėti, kad žmogus gali įvertinti savo gyvenimą, kai jo klausiame: „Įsivaizduok savo gyvenimą ir palygink – jei 0 reiškia patį blogiausią įmanomą gyvenimą, o 10 – patį geriausią, kurioje vietoje tu būtum?“ Tai – maždaug toks klausimas, užduodamas respondentams. Pagal atsakymų vidurkį mes stabiliai kylame aukštyn. Ką tai rodo? Tai rodo, kad žmonės savo gyvenimą vertina vis geriau ir geriau. Šis vertinimas atspindi tiek ekonomikos pokyčius, tiek turimas laisves (ypač lyginant su aplinkinių valstybių tragedijomis), tiek daugelį kitų dalykų. Po truputį mažiname atsilikimą nuo klasikinių Vakarų Europos šalių ar net Šiaurės valstybių, kurios visada pirmauja.

– Amerikiečiai pabrėžia vienišumo problemą – vis dažniau tenka vakarieniauti vieniems. Galbūt todėl jie šiame reitinge užima žemesnę vietą? Ar vis dėlto didžiausią įtaką daro finansiniai, geopolitiniai veiksniai?

– Mūsų savijauta ir gyvenimo vertinimas priklauso nuo daugybės veiksnių – nuo sveikatos, finansinės padėties iki tarpasmeninių santykių. Vienišumas yra vienas iš tų dalykų, kuris gali mažinti pasitenkinimą gyvenimu ar laimingumo jausmą. Tačiau, lyginant Lietuvą ir JAV, skirtumų yra daugiau: politinė sistema, pajamų nelygybė, socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimas – visa tai JAV ir Lietuvoje veikia skirtingai. Kai kuriais atvejais mes iš to galime turėti pranašumų.

– Kaip paaiškinti statistikų prieštaravimus? Viena vertus, Laimės indekse kylame aukštyn, kita vertus, Lietuvoje – vienas aukščiausių savižudybių skaičių, didelis smurto artimoje aplinkoje lygis, apie 430 tūkst. skurstančių žmonių. Pagal kai kuriuos rodiklius atrodome daug prasčiau nei kitos šalys.

– Vienas skaičius už savęs slepia daugybę individualių ir grupinių istorijų. Tai, kad stabiliai kylame aukštyn ir vis geriau atrodome tarptautiniame kontekste, nereiškia, jog pas mus nėra problemų. Visuomenėje visada bus žmonių, kuriems reikia psichologinės, medicininės ar socialinės pagalbos. Be to, ne visi visuomenės sluoksniai jaučiasi vienodai laimingi. Pavyzdžiui, pernai metų Pasaulio laimingumo tyrime buvo lyginamos jaunimo ir vyresnių žmonių grupės. Lietuva tarp jaunimo užėmė pirmąją vietą pasaulyje, tačiau tarp vyresnio amžiaus žmonių – tik 44-ąją. Kitas Europos sveikatos ir senėjimo tyrimas taip pat rodo, kad Lietuva turi kur pasitempti vyresnio amžiaus žmonių situacijoje. Tad vienas skaičius negali atspindėti visos realybės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Suomija jau ne vienus metus pirmauja šiame reitinge. Ką turėtume daryti, kad juos aplenktume?

– Nežinau, kiek mums dar reikės stengtis, kad aplenktume Suomiją, Daniją, Nyderlandus ar Švediją. Bet galiu pacituoti Suomijoje dirbančią gidę: „Pas mus dabar lyja, šalta, o žiemą būna dar blogiau. Bet mes esame laimingi, nes turime aukštos kokybės aukštąjį išsilavinimą, sveikatos priežiūrą, įtraukiančią ir palaikančią visuomenę.“ Skandinavijos šalys išsiskiria gerai veikiančiomis sistemomis, kurios skatina žmogų būti aktyviu, savarankišku ir oriu piliečiu.

– Ką galime kiekvienas padaryti dėl savęs, kad jaustumėmės laimingesni? Ar užtenka pakeisti požiūrį? Gal yra greitesnių būdų?

– Vienas paprasčiausių dalykų, ką galime padaryti, – apgalvoti, su kuo lyginame save. Dažna problema – pasirenkame lygintis su idealizuotais socialinių tinklų vaizdais. Pamatome nuomonės formuotoją, kurio gyvenimas atrodo kaip nuolatinė šventė, ir imame manyti, kad mums trūksta laimės. Tačiau tai – tik maža realybės dalis. Renkantis realistiškus palyginimo variantus – pažvelgus į kaimyną, bendradarbį – galime geriau suvokti savo situaciją.

Taip pat svarbios ir kasdienės „higieninės“ laimės taisyklės: pakankamas miegas, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, dėmesio atkreipimas į pozityvius dienos įvykius. Net paprasti dalykai, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas geru oru, gali suteikti tiek momentinį, tiek ilgalaikį pasitenkinimą gyvenimu.