Karštas taškas

Laisva prieiga prie marių - tik užsieniečiams

Pastačius turistinių laivų prieplauką miestiečiams turėjo būti atvertos platesnės prieigos prie marių. Deja, šiandien naujojoje prieplaukoje pageidaujami tik užsieniečiai. Klausimas, kada ten laisvai galės vaikščioti lietuviai, dar lieka atviras.

Prieš kelis mėnesius vykusiame suinteresuotų žinybų atstovų pasitarime buvo nurodyta, kad laisva prieiga pagal Danės upę į turistinių laivų prieplauką bus nuo gegužės 14 dienos, kai atplauks pirmasis turistinis laivas. Žadėta, kad nuo birželio 1-osios dienos miestiečiai laisvai galės vaikščioti po piliavietės kompleksą. Tačiau dar ir šiandien laisvos prieigos prie turistinių laivų prieplaukos nėra, jau nekalbant apie atvirą piliavietės kompleksą.

Vakar įėjimą į turistinių laivų prieplauką prie pasukamojo tiltelio saugojo Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariškiai. Jie teigė, kad čia budi laikinai, kol išplauks turistinėje laivų prieplaukoje prisišvartavęs Didžiosios Britanijos karo laivas „Samerset“. Įėjimą saugantiems kariškiams nurodyta į prieplauką leisti tik ją norinčius pamatyti užsieniečius. Lietuviams įeiti į turistinių laivų prieplauką negalima, nes ji tebėra pasienio zonoje. Ši zona bus panaikinta tik tada, kai „Klaipėdos laivų remonto“ bendrovė atitvers gamybinę teritoriją nuo piliavietės. To net nepradėta daryti, nors tvora iki birželio 1 dienos jau turėjo būti įrengta. N.Puteikis aiškina, kad nėra prasmės to daryti, kol neįrengtas išvažiavimo kelias iš turistinių laivų prieplaukos.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas sakė, kad išvažiavimo kelio statybai šiemet jie yra numatę skirti 1 milijoną litų. Už tuos pinigus turėjo būti sutvarkyta Pilies ir Daržų gatvės sankryža ir paremontuotas kelias per Klaipėdos laivų remonto bendrovės teritoriją. Kol kas, anot S.Dobilinsko, panaudota tik pusė milijono litų. Kiek anksčiau teigta, kad normaliam išvažiavimui iš turistinių laivų prieplaukos įrengti reikia ne mažiau kaip 5 milijonų litų. Ar tai reiškia, kad šiemet normalus išvažiavimas iš kruizinio laivų terminalo nebus įrengtas, Klaipėdos laivų remonto bendrovė nepastatys tvoros ir gražiai įrengta prieplauka liks uždara miestiečiams?

S.Dobilinsko nuomone, nesusipratimai kyla dėl kruizinių laivų prieplaukos operatoriaus – „Klaipėdos laivų remonto“ nevykdomų pažadų bei dėl to, kad teritorija priklauso skirtingiems žemės naudotojams – valstybei ir savivaldybei. Šiuo metu „Klaipėdos laivų remonto“ bendrovės valdymas yra perduotas Valstybės turto fondui. Vadinasi, minėta bendrovė anksčiau ar vėliau bus privatizuota. Šiandien Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje kaip tik aptariamos bendrovės privatizavimo galimybės. Ar naujasis “Klaipėdos laivų remonto” bendrovės šeimininkas – turistinių laivų prieplaukos operatorius bus suinteresuotas investuoti pinigus nesitikėdamas, kad juos greitai susigrąžins? S.Dobilinskas mano, kad renkant pinigus ne vien iš atplaukusių turistinių laivų, o vystant visą kompleksą su turistų aptarnavimo ir pramogų objektais ateityje galima tikėtis neblogų pajamų.