Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Laisvės premijų komisija. Galutinį nutarimą dėl premijos skyrimo priims Seimas.

„Pagalvojus apie šiandienos grėsmę ir įvykius, kurie vyko 1991 metų liepos 31 dieną, Medininkų tragediją išgyvenusiam asmeniui ir išlikusiam gyvam – tai kaip liudijimas mūsų dienoms ir ateičiai taip pat yra nepaprastai ryškus ir svarbus“, – Laisvės premijos komisijos pasirinkimą BNS paaiškino jos pirmininkė Rima Baškienė.

Anot jos, taip pat svarbi dabartinė T. Šerno veikla ir jo indėlis ugdant jaunimo pilietiškumą.

„Jo susitikimai su jaunais žmonėmis, parašytos knygos, kuriose jis kalba apie laisvę, tuos įvykius, įvykusį žiaurumą, jo visa veikla dabar tiesiog simbolizuoja kovos už laisvę reikšmę ir svarbiausia, motyvuoja jaunimą“, – tvirtino R. Baškienė.

T. Šernas yra vienintelis išgyvenęs Lietuvos pareigūnų žudynes pasienyje su Baltarusija Medininkų pasienio punkte 1991 metų liepą.

Jis 1990 metais įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą ir nuo 1991 metų sausio dirbo Lietuvos muitinėje.

T. Šernas 1991 metų liepos 31 dieną budėjo Medininkų pasienio poste, kai jį užpuolė Rygos ypatingosios paskirties milicijos rinktinės (OMON) kariai ir iššaudė Lietuvos pareigūnus. T. Šernui buvo sunkiai sužeistas.

2002 metais T. Šernas įšventintas kunigu.

Seimo įsteigta Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus bei indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją – laureatui įteikiama Laisvės statulėlė ir 200 bazinių socialinių išmokų dydžio premija. Šiuo metu tai sudaro 14 tūkst. eurų.

Pernai Laisvės premija skirta Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui.

Premijos laureatai anksčiau buvo Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė, septyni buvę partizanai, kovoję prieš sovietų okupaciją: Jonas Čeponis, Jonas Kadžionis, Juozas Jakavonis, Bronislavas Juospaitis, Vytautas Balsys, Jonas Abukauskas, Juozas Mocius, Atgimimo metraštininkas Albinas Kentra, Baltarusijos demokratinė opozicija, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, buvęs disidentas, kunigas Julius Sasnauskas.

Premija skirta ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams Elenai Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei, Jonui Borutai.