Laukinių gyvūnų priežiūrą ir globą siūloma patikėti prie LSMU steigiamam centrui | kl.lt

LAUKINIŲ GYVŪNŲ PRIEŽIŪRĄ IR GLOBĄ SIŪLOMA PATIKĖTI PRIE LSMU STEIGIAMAM CENTRUI

  • 2

Prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atidarius Laukinių gyvūnų globos centrą jam siūloma patikėti laukinių gyvūnų globos funkcijas.

Tokį siūlymą Vyriausybei teikia Aplinkos ministerija.

Nutarimo projektas numato, kad centras rūpintųsi laukinių gyvūnų laikymu, globa, reabilitacija bei adaptacija. Jam būtų numatytos gyvūnų paleidimo į natūralias buveines, perdavimo kitiems asmenims, bendradarbiavimo su laukinių gyvūnų globėjais funkcijos bei metodinės pagalbos teikimas.

Šis centras konsultuotų ir informuotų visuomenę laukinių gyvūnų gerovės, globos ir apsaugos klausimais.

Vyriausybei pritarus, Laukinių gyvūnų globos centras galėtų būti atidarytas šių metų spalį. Šiuo metu minimas funkcijas atlieka Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. 

Aplinkos ministerija su projektu teikiamuose dokumentuose teigia, jog pavaldžios institucijos gauna daug pranešimų apie sužeistus, į nelaimę patekusius laukinius gyvūnus. Dažniausiai pagalbos reikia gyvūnams, kurie patenka į automobilių avarijas, nukenčia nuo įvairių konstrukcijų, elektros perdavimo oro linijų, žvejybos priemonių, naftos produktų taršos ir panašiai.

Šiuo metu laukinių gyvūnų priežiūros, gydymo ar kitos paslaugos perkamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, tačiau tai nepatenkina poreikio, nes rinkoje trūksta tiekėjų, galinčių teikti kokybiškas paslaugas. Dėl nepakankamos pagalbos laukiniams gyvūnams jų mažiau išgydoma ir paleidžiama į laisvę, todėl nyksta arba mažėja biologinė įvairovė, teigia ministerija.

Įstaigos pateiktos statistikos duomenimis, 2013–2018 metais 48,4 proc. paimtų gyvūnų buvo nugaišinti, 16,4 proc. nugaišo, 13,9 proc. palikti įstaigoje ar perduoti kitiems globėjams, penktadalis buvo paleisti į laisvę.

Pasak ministerijos, daugiau dėmesio skiriant gydymui daugiau gyvūnų liktų gyvi.

Iš visų 2013–2018 metais užregistruotų gyvūnų 77 buvo iš Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašo. Daugiausia buvo paukščių – 18 vištvanagių, 12 jūrinių erelių, 11 pelėsakalių, šeši juodieji gandrai ir penki didieji baubliai.

Gyvūnų globos priemonėms pernai Aplinkos ministerija skyrė apie 357 tūkst. eurų.

Skaičiuojama, jog pradėjus veikti minimam Laukinių gyvūnų globos centrui pilnu pajėgumu tam kitąmet prireiktų iki 806 tūkst. eurų per metus. Per metus jame galėtų būti pasirūpinama apie 1200 gyvūnų.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Komentatoriui

Žmonių plėtra į gamtą pakankamai didelė ir tai bus nedidelė kompensacija jai už tavo miškų kirtimą, šiukšlinimą, naujų sklypų plėtrą ir t.t.

Anonimas

Dar viena nereikalinga kontora is mokesciu moketoju pinigu

SUSIJUSIOS NAUJIENOS