– Pirmiausia, dėl kokių aplinkybių Lenkija nusprendė sustiprinti patikras pasienyje su Lietuva?

– Šios patikros tiek pasienyje su Lietuva, tiek pasienyje su Vokietija, kaip skelbia Lenkijos pareigūnai, yra susijusios su neteisėtos migracijos prevencija. Pagrindinis tikslas – ne plataus masto nusikalstamų veikų kontrolė, bet būtent bandymų neteisėtai kirsti sieną sustabdymas, nes pastaruoju metu šių atvejų padaugėjo. Todėl Lenkija ėmėsi papildomų priemonių siekdama geriau kontroliuoti savo vidaus sienas.

– Jūsų žiniomis, kaip pastaraisiais metais kinta neteisėtos migracijos mastai? Ar galima teigti, kad iš valstybių, kurios turi sieną su Baltarusija, būtent Lenkija labiausiai nukenčia dėl neteisėtos migracijos?

– Šitos priemonės pasienyje su Lietuva, kurios įsigaliojo nuo šios nakties, yra skirtos sugriežtinti kontrolę atvykstantiesiems. Galima sakyti, kad visa tai prasideda ties Latvijos siena su Baltarusija. Ten net 2,5 karto išaugo neteisėtai sieną kertančių asmenų skaičius. Jie patenka į Latviją iš Baltarusijos, o vėliau keliauja per Lietuvos–Latvijos, Lietuvos–Lenkijos sienas, ir toliau – per Lenkiją į Vokietiją. Jų pagrindinis tikslas – patekti į Vokietiją. Per pastarąjį pusmetį tokių atvejų buvo apie 350, o pastarosiomis dienomis jų vėl pasitaiko. Šie migrantai dažnai renkasi vadinamąjį latviškąjį kelią. Svarbu pabrėžti, kad jie į Šengeno erdvę patenka ne per Lietuvos–Baltarusijos sieną. Šiandien mes fiksuojame itin mažą tokių bandymų skaičių – migrantai vengia Lietuvos sienos, o renkasi kryptį per Latviją. Tam tikras augimas yra, bet tai nėra milžiniški mastai. Kalbant apie migrantų kelius – jie yra dvejopi. Vieni įveikia Baltarusijos–Latvijos sieną ir toliau vyksta automobiliais, dažnai padedami gabentojų, arba bando keliauti savarankiškai – viešuoju transportu, autobusais. Kiti sulaikomi prie Latvijos sienos. Dažnai jie prašo prieglobsčio. Ir čia atsiranda tam tikras piktnaudžiavimas sistema: jų dokumentai priimami nagrinėti, jie apgyvendinami užsieniečių registracijos centruose, iš kurių turi teisę laikinai išeiti, kol laukia sprendimo. Tuo metu jie toliau juda ta pačia kryptimi – į Vakarus. Tad nors kai kurie būna sulaikyti, bet dalis vis tiek pasiekia kitų šalių teritoriją.

– Ar, remiantis Lenkijos pavyzdžiu, Lietuva planuoja imtis kokių nors papildomų priemonių pasienyje su Latvija?

– Lenkijos siena su Lietuva yra apie 100 km, o Lietuvos siena su Latvija – apie 600 km. Tai yra vidaus sienos, tad jose, pagal Šengeno taisykles, vykdoma pasirinktinė kontrolė. Nuo tada, kai 2007 m. Lietuva, Latvija ir Lenkija tapo Šengeno erdvės narėmis, tokia kontrolė mūsų tarnybų yra vykdoma nuolat, remiantis rizikos veiksnių analize. Tačiau tai, ką šiuo metu daro Lenkija, yra gerokai platesnio masto veiksmai. Jų siena trumpesnė, todėl tokius patikrinimus įgyvendinti paprasčiau. 600 km ilgio vidaus sienos su Latvija kontrolė – kur kas sudėtingesnis uždavinys. Vis dėlto net ir ten, remiantis kriminalinės žvalgybos informacija, mūsų pasieniečiai kiekvieną savaitę sulaiko neteisėtai sieną kirtusius migrantus, atvykusius iš Latvijos pusės. Taip pat tokia pasirinktinė patikrinimų sistema jau veikia ir ateityje bus toliau vykdoma.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:

– Pakalbėkime plačiau apie pačius patikrinimus – kaip jie atrodys? Savaitgalį susitiko Lenkijos ir Lietuvos vidaus reikalų ministrai. Jie patikino, kad šis žingsnis – ne politinis sprendimas, o priemonė sustabdyti nelegalią migraciją. Taigi kaip tie patikrinimai bus vykdomi? Ar nenukentės eiliniai keliautojai, vykstantys į Lenkiją?

– Iš esmės, nieko naujo čia nėra. Tai, ką Lenkija darė anksčiau, tik dabar daro platesniu mastu. Kaip jau minėjau, tokia pasirinktinė kontrolė visada egzistavo prie vidaus sienų. Lenkija ją taikė tiek, kiek Lietuvos pasieniečiai – prie Lenkijos sienos. Tik dabar ji vykdoma intensyviau. Bent jau mėnesį, kaip skelbiama, bus vykdomi sustiprinti patikrinimai. Kaip teisingai sakėte, tai nėra totalinė kontrolė. Pirmųjų patikrinimo valandų duomenimis, nėra taip, kad būtų stabdomi ir tikrinami visi 100 proc. kertančiųjų sieną. Tai nėra nuolatinis ar privalomas tikrinimas visiems. Tačiau patikros vykdomos plačiau – daugiau kontrolės punktų, daugiau pareigūnų. Tai galima palyginti su išorės sienos kontrole: tam tikros transporto priemonės ar asmenys, atrinkti pagal rizikos veiksnius, atskiriami iš bendro srauto ir nukreipiami į patikrą. Taigi didesnis patikrinamų asmenų skaičius atsiranda dėl didesnių išteklių – pasitelkiama daugiau pareigūnų, įtraukiamos ir kitos institucijos, kontrolės punktai išplečiami. Štai tuo ir skiriasi dabartinė situacija – tai tiesiog didesnė apimtis. Šią naktį eismas galbūt nebuvo labai intensyvus, tačiau Lenkijos taikomos priemonės veikė taip, kaip buvo žadėta. Nėra didelių spūsčių, eilių, keliautojai juda ramiai. Tie, kurie atrenkami patikrai, trumpam ištraukiami iš bendro srauto, ir jų atžvilgiu priimami sprendimai pagal situaciją.

– Visgi Šengeno zonoje nėra labai įprasta vykdyti tokio pobūdžio vidines patikras?

– Lietuva per visą narystę Šengene tik du kartus buvo atkūrusi pilną sienos kontrolę. Pirmą kartą – pandemijos metu, kai trumpam laikui buvo tikrinami visi pasienyje, įskaitant su Lenkija. Antrą kartą – NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu, kai taip pat buvo atkurta laikina kontrolė porai savaičių. Lenkija, kiek žinome, nuo įstojimo į Šengeno erdvę tokią kontrolę taikė šešis ar septynis kartus. Tokie sprendimai įprastai priimami esant grėsmei nacionaliniam saugumui, per didelius sporto ar politinius renginius. Tad šis žingsnis – ne didelė naujovė, bet svarbu pabrėžti, kad tai nėra griežčiausias galimas scenarijus. Kontrolė nėra visapusiška – ji vykdoma pasirinktiniu principu.