LGGRTC MOKSLININKAI SUSIRŪPINĘ DĖL PADĖTIES CENTRE: KREIPIASI Į SEIMĄ

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) mokslininkai kreipiasi į centro generalinį direktorių Adą Jakubauską, parlamento pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen bei Seimo komitetus dėl susidariusios padėties LGGRTC.

Istoriniai tyrimai kreipiami politizacijos linkme

Kreipimesi, kurį gavo ELTA, teigiama, kad LGGRTC darbuotojams kelia susirūpinimą istorijos mokslo nuvertinimas kreipiant istorinius tyrimus ideologizacijos, politizacijos linkme. Pažymima, kad LGGRTC centro vadovybė skatina visuomenę užsiimti „istorijos gynyba“ ir „atminties karais“, taip pat viešai skelbia neatsakingus ir neobjektyvius pareiškimus bei interviu centro vardu.

Akcentuojama ir tai, kad Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento (GRTD) darbuotojai ir vadovai kviečiami tik į dalį pasitarimų, kuriuose svarstomi strateginiai planai ir kiti svarbūs centro veiklos klausimai.

„Be istorikų žinios ir pritarimo, nedalyvaujant ir neinformuojant GRTD direktoriaus ir skyrių vadovų planuojami struktūriniai pertvarkymai, vadovybės kaita. LRS Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija apie planuojamus pokyčius informuojama apeinant GRTD vadovybę, kuri apie tokius planus sužino iš viešosios informacijos šaltinių“, – rašoma kreipimesi.

Piktinasi V. Valiušaičio paskyrimu vyresniuoju patarėju

Kreipimesi akcentuojama, kad susirūpinimą kelia ir Vidmanto Valiušaičio paskyrimas generalinio direktoriaus vyresniuoju patarėju sukuriant jam naują pareigybę ir parašant naujus, specialiai šiam asmeniui pritaikytus pareiginius nuostatus, įvedant kvalifikacinį reikalavimą, nesusijusį su centro vykdoma veikla.

LGGRTC centro vadovybė skatina visuomenę užsiimti „istorijos gynyba“ ir „atminties karais“.

„Šiai pareigybei suteikiami platūs įgaliojimai konsultuoti ir vertinti istorijos profesionalų darbą, formuoti centro tyrimų kryptis, kontroliuoti centro leidybos skyriaus darbą, viršijantys departamentų direktorių ir skyrių vedėjų įgaliojimus“, – rašoma kreipimesi.

Už kritiką – įspėjimas dėl šiurkštaus darbo tvarkos pažeidimo

Centro mokslininkai taip pat susirūpinimą reiškia, kad dėl profesinės kompetencijos devalvavimo, įtempto emocinio klimato bei patiriamo centro vadovybės spaudimo centrą toliau palieka arba yra spaudžiami palikti kvalifikuoti, patyrę istorijos ir kitų sričių profesionalai, įnešę daugiametį svarų indėlį į LGGRTC veiklą.

„Dėl spaudimo ir grasinimų tarnybinėmis nuobaudomis, patirtų keliant centro problemas, iš darbo išėjo dr. Monika Kareniauskaitė, architektas prof. dr. Algis Vyšniūnas, už visuomenės informavimo priemonėse dalykiškai išsakytą profesinę nuomonę dėl asmeniui paskirto rezistento statuso dr. Mingailei Jurkutei buvo pareikštas įspėjimas dėl šiurkštaus darbo tvarkos pažeidimo (todėl šį kreipimąsi pasirašę darbuotojai nerimauja, kad konstruktyvi kritika gali būti prilyginta nelojalumui)“, – teigiama kreipimesi.

Teigiama, kad minimo įspėjimo nepagrįstumą patvirtina tai, kad po darbuotojos komentaro pasirodymo skubiai buvo parengta nauja LGGRTC vidaus tvarkos taisyklių redakcija, kuri jau post factum įtvirtino pareigą centre dirbantiems mokslininkams gauti leidimą kalbėtis su žurnalistais.

Darbuotojai teigia, kad susidariusi situacija trukdo sėkmingam LGGRTC deleguotų funkcijų įgyvendinimui, o jos netaisant gresia ribos tarp profesionalaus ekspertinio darbo ir mėgėjiškų iniciatyvų išnykimas, tolesnis politinės kontrolės stiprėjimas, varžantis mokslo autonomiją ir smukdantis mokslinių tyrimų kokybę, centro, kaip kompetentingos ekspertinės įstaigos, prestižo sunykimas nacionalinėje ir tarptautinėje erdvėje.

Pateikė siūlymus

Todėl kreipimesi akcentuojama, kad reikia inicijuoti būtinas administracines permainas, grąžinančias įstaigai mokslinį-ekspertinį svorį. Mokslininkai siūlo sudaryti istorikų ekspertų darbo grupę, į kurią būtų įtraukti ir centro, ir kituose tyrimų centruose dirbantys Lietuvos istorikai, atminties politikos ekspertai, kuri apsiimtų atnaujinti centro tyrimo kryptis, aptarti aktualias metodologines problemas ir prieigas, sudaryti naujas ir patvirtinti tęstines tyrimų programas.

Taip pat siūloma prie LGGRTC įsteigti Mokslo tarybą, į kurią raginama pakviesti dalykinį lauką išmanančius autoritetingus mokslininkus, atnaujinti pilnos sudėties LGGRTC centro tarybos posėdžius. Siūloma peržiūrėti ir LGGRTC generalinio direktoriaus vyresniojo patarėjo pareigybės aprašą ir pakartotinai įvertinti tokios pareigybės būtinybę bei naudą centro veiklai.

„Jei tokia pareigybė vis dėlto būtina, manome, kad jai turėtų būti keliami tokie kvalifikaciniai reikalavimai, kaip profesionali kompetencija ir autoritetas centro dalykinio lauko srityje, o suteikti įgaliojimai užtikrintų padalinių vadovų dalyvavimą priimant tų padalinių veiklą liečiančius sprendimus“, – pažymima kreipimesi.

Seimo vicepirmininkė žada aiškintis situaciją

Seimo vicepirmininkė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pripažįsta, kad gautas LGGRTC mokslininkų kreipimasis kelia nerimą, ir žada aiškintis susidariusią situaciją.

„Seime esame gavę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) mokslininkų kreipimąsi. Jis kelia nerimą. Girdime balsus ir viešojoje erdvėje. Artimiausiu metu imsimės veiksmų, kad išsiaiškintumėm susiklosčiusią situaciją“, – savo feisbuko paskyroje rašo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.