Apie tai tarybos pirmininkas Arūnas Streikus trečiadienį pranešė per Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdį.
„Vakarykštis tarybos sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu – centro metinės veiklos ataskaitos projektui nepritarti“, – sakė jis.
Tarybos pirmininkas teigė, kad LGGRTC neatsižvelgė dar į pernai teiktas pastabas, kai svarstyta 2024 metų centro veiklos ataskaita.
„Prieš metus, 2025 metų gegužės 22 dieną, kai taryba svarstė 2024 metų ataskaitą, jos išsakytos pastabos galėtų būti tiesiog perkeltos į protokolą ir pakartotos šiandien vėl iš naujo. Dauguma jų lieka aktualios“, – sakė A. Streikus.
Jo teigimu, tarybos narių kritikos sulaukė ir mokslinė centro veikla, ir sklaida, ir atminimo įamžinimas.
Pasak A. Streikaus, ataskaitoje nėra aišku, kurie moksliniai darbai yra nauji, o kurie tęstiniai, jų deklaruota daugiau nei iš tiesų pavyko aptikti.
„Ataskaitoje teigiama, (...) kad 2025 metais centras paskelbė dvi mokslo monografijas ir 17 mokslinių straipsnių. Labai konkretus rodiklis. Man, kaip akademinės bendruomenės nariui, visų pirma būtų įdomu susipažinti bent jau su sąrašu tų monografijų ir straipsnių. Prie ataskaitos šito sąrašo neturime, todėl teko imtis savo tyrimo, kurio neprivalėčiau padaryti. (...) bandžiau aplinkiniais keliais iš Tyrimų departamento vadovės gauti tuos praėjusių metų straipsnius. Jos pateiktuose duomenyse įvardinta, kad yra ne 17, o septyni mokslo straipsniai. Aš irgi peržiūrėjęs visą sąrašą radau tikrai ne daugiau septynių, man atrodo, kad ten tik šeši“, – tvirtino LGGRTC tarybos pirmininkas.
Anot jo, vienas iš straipsnių, įtrauktų į ataskaitą, deklaruotas kaip Lietuvos istorijos instituto produktas.
A. Streikus atkreipė dėmesį ir į Genocido centro ataskaitos teiginį apie mokslinio potencialo bei mokslinių tyrimų kokybės stiprinimą.
„Toks deklaratyvus, labai svarbus teiginys, bet ataskaitoje mes neradome, kaip konkrečiai tas mokslinis potencialas stiprintas, kokiomis priemonėmis, kokie galbūt nauji tyrėjai pritraukti, kaip užtikrinama ta kokybė“, – kalbėjo jis.
Tarybos vadovas sakė konkrečių duomenų pasigedęs ir apie centro tyrimų sklaidą tarptautiniu bei nacionaliniu mastu.
„Pristatant ataskaitą pateiktas gana ilgas sutarčių sąrašas, bet tarybos nariai vis dėlto mano, kad tarptautinio bendradarbiavimo rezultatyvumą parodo ne sutarčių skaičius, o bendrai padarytų darbų skaičius: surengtos konferencijos, leidiniai, tyrimai. Duomenų apie tai mes pasigedome“, – tvirtino A. Streikus.
Jis stebėjosi, kad LGGRTC nedalyvavo Užsienio reikalų ministerijos skelbtame pirmininkavimo ES renginių konkurse.
Kalbant apie atminimo įamžinimą, pasak tarybos vadovo, matyti, kad kai kurių veiklų iniciatorius ar pagrindinis vykdytojas nėra centras, jis tebuvo partneris.
A. Streikaus teigimu, ataskaitoje nurodyta, jog yra parengta Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus plėtros koncepcija, tuo metu tarybai šio dokumento esą nepavyko gauti.
Tarybos sprendimas nepritarti ataskaitai nustebino šiuo metu laikinai LGGRTC vadovaujantį Arūną Bubnį.
„Pradėjote kalbą nuo to, kad jūs nieko nežinote, jokios informacijos negavote, nespėjote su ataskaita susipažinti. Jūs puikiai viską išnagrinėjote ir vakar centro taryba specialiame posėdyje priėmė sprendimą nepritarti. Tai kaip čia suprasti tokią kalbą jūsų?“ – per Seimo komisijos posėdį klausė jis A. Streikaus.
A. Bubnys teigė, kad nėra kviečiamas į tarybos posėdžius, net nėra informuojamas apie juos.
„Būna tokių atvejų, kai centro taryba posėdžiauja pas mus, Didžioji g. 17, aš negaunu net informacijos, kad jie tą dieną posėdžiauja. Tai va toks yra bendradarbiavimas su centro taryba iš jų pusės“, – tvirtino Genocido centro vadovas.
A. Bubnio kadencija LGGRTC vadovo pareigose baigėsi balandžio mėnesį, jis pareigas eis, kol bus paskirtas naujas direktorius.
Taryba yra atrinkusi ir Seimo pirmininkui pateikusi Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjos Donatos Kabelkės kandidatūrą į šios įstaigos direktorės pareigas.
LGGRTC vadovą skiria ir atleidžia Seimas. Iki šiol centro vadovo kandidatūrą parinkdavo parlamento pirmininkas vienasmeniškai.
Nuo 2021 metų centrui vadovaujantis A. Bubnys taip pat dalyvavo atrankoje.
LGGRTC vykdo totalitarinių režimų, okupacijų, Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvykdytų nusikaltimų įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, įamžinimą.
Naujausi komentarai