Liberalcentristai neišbrenda iš skolų Pereiti į pagrindinį turinį

Liberalcentristai neišbrenda iš skolų

2005-04-11 00:00

Seimo rinkimų kampanijos metu susidariusi šimtatūkstantinė finansinių įsipareigojimų našta opozicinei partijai gresia naujomis sankcijomis

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Seimo rinkimų kampanijos metu susidariusi šimtatūkstantinė finansinių įsipareigojimų našta opozicinei partijai gresia naujomis sankcijomis

Opoziciniams liberalcentristams sunkiai sekasi susitvarkyti su praėjusių Seimo rinkimų kampanijos metu pasidarytomis skolomis. Jeigu per artimiausias dvi savaites šimtatūkstantinės skolos nebus padengtos, Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) laukia nemalonumai. Kitos į parlamentą patekusios partijos tvirtina jau susitvarkiusios su skolomis ir jų nebeturinčios.

Dengia pagal grafiką

Po Seimo rinkimų praėjo beveik pusmetis, tačiau iki šiol LiCS įvairiems rinkimų kampanijos organizatoriams yra skolinga apie 400 tūkstančių litų. “Esame sudarę skolos grąžinimo grafiką. Jį po truputį vykdome”, - “Kauno dienai” sakė liberalcentristų atsakingasis sekretorius Klemensas Rimšelis.

Jis atkreipė dėmesį, kad nuo Seimo rinkimų, vykusių pernai spalio mėnesį, skola sumažėjo daugiau kaip perpus. “Kai tik įplaukia lėšų į partijos sąskaitą, jos pirmiausia panaudojamos tebesančioms skoloms padengti”, - teigė K.Rimšelis.

Tuoj po rinkimų buvo paskelbta, kad LiCS kampanijai išleido 2 milijonus 730 tūkstančių litų. Tačiau ši partija įvairiems rinkimų agitacijos paslaugų teikėjams liko skolinga daugiausiai iš visų rinkimuose dalyvavusių partijų - net 1,181 mln. litų.

Prieš mėnesį pateiktoje finansinėje ataskaitoje už 2004 metus LiCS nurodė, kad sausio 1 dieną vis dar buvo likusi 900 tūkst. litų skola. Iki šiol ji sumažėjo daugiau kaip perpus.

Pasak K.Rimšelio, skolą padengti padeda nuolatiniai partijos rėmėjai - įvairios firmos ir atskiri fiziniai asmenys, taip pat patys partijos nariai, mokantys nario mokestį ir aukojantys partijos biudžetui.

Gaus pinigų iš biudžeto

LiCS tikisi, kad per artimiausias kelias savaites skolų nebeliks. “Tikimės, kad viskas bus tvarkoje ir iki balandžio pabaigos su skolomis bus susidorota”, - kalbėjo partijos atsakingasis sekretorius.

Didesnę dalį likusios skolos, pasak jo, tikimasi padengti iš valstybės dotacijų šiai partijai.

Tikimasi, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jau šią savaitę padalys pirmąją dalį šių metų valstybės biudžeto dotacijų, skirtų politinėms partijoms. Iš viso valstybė numačiusi šiemet skirti partijoms 3 mln. litų. Dabar bus padalyta pirmoji šios sumos pusė - 1,5 mln. litų.

Liberalcentristams priklausys gauti 203 tūkst. litų.

LiCS turi paskubėti grąžinti skolą per artimiausias dvi savaites, priešingu atveju jai gresia VRK sankcijos. Pernai pataisytame Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatyme nustatyta, kad “kiekviena politinė partija privalo įvykdyti politinės kampanijos laikotarpiu atsiradusius skolos įsipareigojimus ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo politinės kampanijos pabaigos”. VRK yra nustačiusi, kad pusmetis nuo Seimo rinkimų pabaigos sukanka šių metų balandžio 25-ąją.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas “Kauno dienai” tvirtino, kad kiekvienai partijai, deklaravusiai skolas po Seimo rinkimų, netrukus bus išsiųsti komisijos laiškai, prašant informuoti apie tai, ar dar liko skolų. “Jeigu sužinosime, kad skolų vis dar yra, turėsime teisę imtis tam tikrų finansinių sankcijų. Tarp jų gali būti įstatymo numatytos dalies išlaidų politinei kampanijai kompensavimo sustabdymas”, - sakė Z.Vaigauskas.

Įstatymas leidžia iš biudžeto kompensuoti partijoms iki ketvirtadalio rinkimų kampanijos išlaidų, jeigu tos partijos nėra padariusios jokių pažeidimų.

Grąžinta anksčiau

Visos partijos, išskyrus LiCS, tvirtina susidorojusios su skolomis.

Po rinkimų į valdančiąją koaliciją įėjusi Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga (VNDPS) turėjo 397,7 tūkst. litų skolų. Iš viso kampanijai ji išleido 982 tūkst. litų. Naujųjų metų išvakarėse VNDPS liko bemaž 200 tūkst. litų skola. Dabar, pasak partijos atstovų, skolos išvis nebeliko.

Valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) rinkimams išleido 2,18 mln. litų, tačiau turėjo 100 tūkst. litų skolų. Su skolintojais buvo atsiskaityta dar iki sausio 1-osios.

Palyginti neseniai nedidelės skolos atsikratė Darbo partija (DP). Seimo rinkimų kampanijai ji išleido daugiausiai iš visų - 3,76 mln. litų, tačiau turėjo nedidukę skolą, siekiančią 59 tūkst. litų. Ji grąžinta dar iki DP suvažiavimo, prieš savaitę vykusio Vilniuje.

Kitos į Seimą patekusios partijos nurodė neturėjusios skolų po rinkimų. Naujoji sąjunga (NS, socialliberalai) Seimo rinkimams išleido 1,39 mln. litų, Tėvynės sąjunga (TS) - 910 tūkst. litų, Liberalų demokratų partija (LDP) - 410 tūkst. litų.

Dalys dotacijas

Netrukus VRK priėmus sprendimą dėl biudžeto lėšų dalybų partijoms, DP iš valstybės kišenės iš viso gaus 337 tūkst. litų dotaciją. LSDP bus atseikėta 260 tūkst. litų, TS - 243 tūkst. litų, LDP - 122 tūkst. litų, VNDPS - 118 tūkst. litų, NS - 102 tūkst. litų.

Lėšų iš biudžeto turėtų gauti ir dvi partijos, nesurinkusios pakankamai balsų, kad patektų į Seimą. Lietuvos lenkų rinkimų akcijai numatyta skirti 63 tūkst. litų, Lietuvos krikščionims demokratams - 52 tūkst. litų.

VRK ketino jau prieš mėnesį padalyti biudžeto dotacijų, skirtų partijoms, pirmąją dalį. Tačiau šį procesą sustabdė įtarimai dėl galimai neskaidraus LSDP finansavimo.

Komisijai abejonių sukėlė spaudoje iškelti įtarimai, esą socialdemokratus tūkstantinėmis sumomis parėmę asmenys iš tiesų gyvena iš pašalpų ir kartais net nežino parėmę politikus. Todėl įtarta, kad iš tiesų partijai pinigus aukojo tretieji asmenys, norėję nuslėpti savo tapatybę.

Valstybinės mokesčių inspekcijos buvo paprašyta patikrinti tiek pačią socialdemokratų ataskaitą apie rinkimų finansavimą, tiek deklaruotus aukotojus. Šiomis dienomis inspekcija baigė tyrimą ir pranešė VRK pažeidimų nenustačiusi.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų