Būsto bėdos

Lietus nepaiso sąskaitų arešto

Netrukus prasidėsiąs šildymo sezonas vėl suris didžiąją gyventojų mokesčių dalį. Sumažinti išlaidų už šildymą neišeina: nori nenori - šildo, gali negali - mokėk! Arba turėsi reikalų su antstoliais. O štai kitą svarbų pastatui ir kiekvienam butui reikalą - lopyti kiaurą stogą - prievarta neišeina. Čia galima arba geranoriškai susitarti, kaupti pinigus ir perkloti stogą, arba sėdėti po mirkstančiomis lubomis, prie šlapių sienų ir žiūrėti, kaip krenta tinko gabalai.

Balkone - pavojinga

Po tokiomis lubomis ir tarp tokių sienų liūčių dienomis tenka gyventi klaipėdietei Alevtinai Čistiakovai iš Sausio 15-osios g. 19 namo. Norėtų butą remontuoti, bet kiauras stogas viską žlugdo. Lietus nežiūri į sąskaitas, į sukauptas lėšas - ramiai dirba savo ardomąjį darbą. O žygiai dėl stogo remonto pradėti senokai.

“Susitarti su viso namo gyventojais nepavyko, bet viena mūsų laiptinė ryžosi bent savo dalį remontuoti. „Senamiesčio valdos“ sutiko kaupti mūsų pinigus, surasti statybininkus. Vien mūsų šeima jau įmokėjo apie 600 litų. Bet iš namų valdų negirdėti jokių viltį teikiančių žinių. Kreipiausi į valdų buhalteriją, norėdama sužinoti, koks mūsų pinigų likimas, kas girdėti dėl remonto, - jokio atsakymo! Ar beverta mokėti? Nustojau - rašo skolą”, - pasakojo A.Čistiakova.

Į balkoną išeiti pavojinga, nes nuo namo parapeto krinta stambūs betono gabalai. Lietaus loveliai dešimtmečius nevalyti, jais niekas nebenuteka, siena perdrėkusi. Tinkas trupa ir viduje po palangėmis, visi kambariai turi liūdnų mirkstančio buto pažymių.

Prašo avanso

Bendrovės „Senamiesčio valdos“ direktorės pavaduotoja Rima Liudžiuvienė patvirtino, kad šio namo stogas tikrai susidėvėjęs ir nėra jokios kitos išeities kaip tik jį perkloti. Dar praėjusių metų pavasarį bandė sukviesti visų namo gyventojų susirinkimą.

“Iš 70 savininkų, gyvenančių šiame name, į susirinkimą atėjo devyni. Neįmanoma buvo priimti jokio sprendimo. Tada savininkų nuomonės siekėme kitu būdu: išplatinome anketas su dviem klausimais - ar kaupti lėšas viso stogo remontui iš karto, ar tai darys kiekviena laiptinė atskirai. Atsakymą gavome tik iš pirmosios laiptinės. Čia 15 butų savininkų iš 20 sutiko kaupti lėšas ir remontuoti savą stogo dalį. Tada ieškojome konsultantų, kurie nustatytų, už kokią pinigų sumą remontas įmanomas. Taikėme 2002 metų kainas. Viena firma suteikė vilčių, kad suremontuotų už 7 tūkstančius litų. Vėliau pasirodė, kad reikia žymiai daugiau. Šis namas (nors vadinamas „chruščioviniu“) įeina į senamiesčio teritoriją, dirbti senamiestyje ne visi gali, yra specifinių reikalavimų. Surasta firma atsisakė. Apklausėme dešimtį statybos įmonių – visoms sunkus atvejis, nesiima. Kai jau beveik suradome remontininkus (visada reikalaujama įmokėti ne mažiau kaip 30 procentų avanso), areštavo mūsų sąskaitą. Jokių finansinių veiksmų negalėjome atlikti. Tačiau galiu gyventojus užtikrinti, kad jų įmokėti pinigai yra neliečiami, jie niekur kitur negali būti panaudoti - tik tam pačiam tikslui - stogui remontuoti. Iš minėtų gyventojų yra surinkta septyni tūkstančiai litų. Dar trijų su trupučiu trūksta. Būtų gerai, kad gyventojai neatimtų iš savo sąskaitų „stogo dalies“, kad ir toliau mokėtų, nes vis tiek remontuosime, atsiskaityti reikės. Turime vilčių, kad sąskaitos areštas artimiausiu metu baigsis. Galėsime pervesti lėšas firmai, su kuria sutarsime dėl stogo remonto darbų”, - pažadėjo Rima Liudžiuvienė.