Prieš porą savaičių rusų dronas smogė Charkive. Rusai tokių Ukrainoje leidžia šimtus per dieną.
Nenuostabu, kad Ukraina tapo gynybos nuo rusų dronų lydere.
„Ukraina neturi raketų, galinčių numušti priešo lėktuvus. Bet mes naudojame dronus, kad juos naikintume“, – aiškino Ukrainos karys.
Pirmadienį Valstybės gynimo taryba nusprendė – Ukrainoje pasiteisinusias gynybos nuo dronų priemones taikyti ir Lietuvoje.
„Ukrainiečiai šiuo metu turi efektyviausiai veikiančią oro gynybą. Kai kuriose srityse mes esame pradiniuose etapuose ir lipdome toliau tą sistemą“, – sakė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Ministrė žada dar šį rudenį pasirašyti pirmąsias sutartis.
„Sutartys dėl kelių rūšių radarų, sensorių, akustinių sensorių, dėl antidroninių sistemų“, – vardijo D. Šakalienė.
Iš kur bus gauta šimtai milijonų eurų viskam apmokėti – neaišku.
„Turėsime surasti lėšų, čia bus ilgas diskursas su Europos Komisija, kad įgyvendintume oro gynybą pilna apimtimi“, – sakė ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.
Kariuomenės vadas siūlo nekurti žmonėms nepamatuotų vilčių apie pilnos apimties oro gynybą.
Kariuomenė dar prieš kelias savaites skelbė, kad 500 mln. eurų – tik minimaliai apsaugai nuo dronų. Už tiek būtų galima stebėti tik atskirus pasienio ruožus, bet ne visą šalį.
„Tai būtų milijardai ir dešimtys milijardų eurų, kad visa mūsų oro erdvė būtų uždengta. Todėl kalbame apie tam tikras pavojingiausias kryptis“, – paaiškino kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Ministrė D. Šakalienė taip pat pripažino, kad nuo šiol visi gynybos pirkimai vėluos – dėl to, kad atsirado dvejojančių ministerijos sprendimais.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei socdemų lyderis, delegavęs D. Šakalienę į postą, suabejojo, ar pagrįstas yra sprendimas pirkti tris naujus braziliškus lėktuvus.
Todėl ministrė nusprendė kiekvieną ginklų pirkimą derinti su Viešųjų pirkimų tarnyba.
„Norime kuo didesnės skubos, bet norime ir kuo didesnės kontrolės. Todėl perspėjame iš karto, kad tai keletą savaičių gali sulėtinti sutarčių pasirašymą“, – sakė D. Šakalienė.
Valstybės gynimo taryba nusprendė perimti ir kitą ukrainiečių patirtį – kai rusų dronus medžioja ne vien kariuomenė, bet ir Vidaus reikalų sistemai pavaldžios tarnybos. Ukrainiečiai tai daro jau ketverius metus.
Lietuvoje ministerijos dar neišsiaiškino, kas, kiek ir kokių ginklų turi. Nuspręsta atlikti analizę – kiek reikia lėšų, kad būtų nupirkta ginkluotės pasieniečiams ir Viešojo saugumo tarnybai, kuri saugo strateginius objektus.
„Ne vien tik elektroninėmis kovos priemonėmis, bet ir šaunamaisiais ginklais, tam tikro stambaus kalibro patrankėlėmis“, – pridūrė prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.
Ir Europos Sąjunga pradėjo kalbėti, kad pasienyje su Rusija reikia kurti dronų sieną, kuri apimtų ne tik oro gynybą, bet ir priemones sausumoje bei jūroje.
„Rytinio flango kontrolė, kurios pagrindą sudarys dronų siena, bus naudinga visai Europai“, – sakė Europos gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius.
Bet kol kas Briuselis nusiteikęs, kad už šią apsaugą mokėtų tik prie Rusijos esančios šalys. Lietuvai siūloma pasienį stiprinti už 6,5 mlrd. eurų pasiskolinant ir po to grąžinant Briuseliui. Lietuva ir Lenkija nori subsidijų, o ne paskolų.
„Tai turi būti bendras Europos Sąjungos prioritetas ir visų prisidėjimas, o ne tik tų valstybių, kurios fiziškai „sėdi ant sienos“, – sakė D. Šakalienė.
Kol kas NATO siunčia pastiprinimą. Praėjusią savaitę Turkija misijoms Lietuvoje atsiuntė savo didelio nuotolio žvalgybos lėktuvą. Vokietija duos Lietuvai priemonių stebėti dangų.
Ministrė D. Šakalienė kritikuojama, kad per beveik metus darbo nepasirašyta jokių naujų oro gynybos sutarčių.
