Ši byla, anot ministerijos, taip pat gali turėti reikšmės Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) nagrinėjant migrantų ginčus su Lietuva.

„Lietuvos Respublikos ieškinyje yra pareikšta, kad valstybė reikalaus reparacijų, o (...) pirminiais skaičiavimais vertinama žala yra virš 200 mln. eurų, skirtų krizei suvaldyti tik vidaus reikalų sistemoje. Skaičiavimai bus tikslinami“, – BNS praėjusią savaitę pateiktame komentare nurodė Teisingumo ministerija.

Ieškinyje Hagos teismui Lietuva teigia, kad tokią žalą nuo 2021 iki 2023 metų sudarė dėl Baltarusijos veiksmų atsiradusios priverstinės investicijos į fizinio barjero statybą, sienos stebėjimo sistemų stiprinimą, didesnio skaičiaus „nei bet kada anksčiau“ personalo dislokavimą pasienyje.

Kaip pažymėjo ministerija, TTT nagrinėja tarpvalstybinius ginčus ir sprendžia valstybių atsakomybės prieš kitą valstybę už tarptautinės teisės pažeidimus klausimus. Todėl šio teismo sprendimas pirmiausia nukreiptas į ginčo šalies – valstybės teisėtų interesų apsaugą, žalos atlyginimą.

Vis dėlto, pasak ministerijos, bendrąja prasme TTT procesas nėra izoliuotas nuo kitų ir gali turėti įtakos ginčo dalyko vertinimui Strasbūro teisme nagrinėjamose migrantų bylose prieš Lietuvą.

„Jis gali turėti įtaką kitiems procesams ar net prejudicinę reikšmę dėl klausimų, kurie kitose bylose bus susiję su valstybės atsakomybe, pavyzdžiui, vertinant atitinkamų įvykių ir jų padarinių priežastinį ryšį“, – nurodė Teisingumo ministerija.

Prejudicinis teisinių procesų ryšys yra toks, kai kitoje byloje nustatyti faktai ar teisės aktų aiškinimas turi teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija atidžiai svarsto Lietuvos pasiūlymą dėl galimo mūsų šalies galimo dalyvavimo procese.

Ministerijos duomenimis, šiuo metu EŽTT nagrinėjamos septynios asmenų bylos prieš Lietuvą dėl migrantų teisių klausimų.

Reaguodama į migrantų antplūdį, Lietuva nuo 2021 metų vasaros pradėjo apgręžti neteisėtus migrantus, nurodydama jiems grįžti į Baltarusiją. Ši praktika tęsiama iki šiol.

Prie ieškinio svarsto jungtis Lenkija

Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigia, kad Minsko dalyvavimą tyčia organizuojant migrantų krizę liudija tai, kad Baltarusijos valstybinės įmonės padidino skrydžių iš Artimųjų Rytų ir kitų regionų skaičių, organizavo vizų išdavimą ir apgyvendinimą atvykstantiems užsieniečiams.

Prie Lietuvos ieškinio svarsto prisidėti Lenkija, pranešė nepriklausomas naujienų apie Baltarusiją portalas „Euroradio“, cituojantis Lenkijos užsienio reikalų ministeriją.

Lenkijos ministerija jam nurodė jau anksčiau žinojusi apie Lietuvos planus iškelti bylą Baltarusijai ir „sutinkanti su Lietuvos vertinimu dėl Baltarusijos šiurkštaus tarptautinės teisės pažeidimo“.

„Lenkijos užsienio reikalų ministerija atidžiai svarsto Lietuvos pasiūlymą dėl galimo mūsų šalies galimo dalyvavimo procese“, – „Euroradio“ cituoja ministeriją.

Kaip balandį skelbė BNS, nuo migracijos krizės pradžios į Lenkiją iš Baltarusijos neteisėtai bandė patekti beveik 112 tūkst. migrantų, kurie buvo apgręžti.

Savo ruožtu devynios Europos Sąjungos (ES) valstybės, tarp jų ir Lietuva, paskelbė atvirą laišką, kuriame ragina permąstyti, kaip interpretuoti Europos žmogaus teisių konvenciją, ypač migracijos klausimu.

Konvencijos nuostatų turi laikytis visos 46 ją pasirašiusios šalys, įskaitant visas 27 ES valstybes nares, o EŽTT ja remdamasis priima teisiškai įpareigojančius sprendimus.

Anot laišką pasirašiusių šalių vadovų, valstybės turi sugebėti imtis veiksmingų priemonių prieš priešiškai nusiteikusias valstybes, kurios prie sienų pasitelkia migrantus. Šalys taip pat mano, kad tai, kaip EŽTT kito konvencijos interpretavimas, kai kuriais atvejais apribojo galimybę joms priimti politinius sprendimus.

Migrantų antplūdis į rytines ES nares – Lietuvą, Latviją ir Lenkiją – iš Baltarusijos kilo 2021 metais. Jo organizavimu Vakarai kaltina Minską. Iš viso nuo migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti 23,6 tūkst. užsieniečių.

Nevyriausybinės organizacijos kritikuoja Lietuvos 2023-aisiais įteisintą migrantų apgręžimą pasienyje ir apribotas galimybes pasienyje prašyti prieglobsčio, teigdamos, kad tai pažeidžia tarptautinę teisę.