– Kas tai per dronai ir ką jie gali?
– Tai yra vieni pažangiausių dronų, kurie gali perimti įvairias oro grėsmes, tarp jų ir „Shahedus“. Lankydamasis Ukrainoje turėjau galimybę pamatyti, kaip šiuo dronu buvo operuojama ir kaip buvo sėkmingai numuštas „Shahed“ tipo dronas.
– Ar jis veiktų prieš kontrabandinius balionus?
– Teoriškai tokia galimybė galėtų būti, bet čia turime didesnius iššūkius – kaip kontrabandinio baliono krovinį saugiai nuleisti ant žemės. Keturių dešimčių kilogramų krovinys, jeigu kristų laisvai, padarytų nemažą žalą, todėl reikėtų aiškiai identifikuoti vietas, kur galėtume perimti.
– O kaip mums patiems sekasi kažką pasigaminti? Juk mūsų gamintojams irgi buvo skirta pinigų – ar tie bandymai sėkmingi?
– Norėčiau pagirti Vidaus reikalų ministeriją ir Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kurios rodo lyderystę šioje srityje. Kartu su Krašto apsaugos ministerija teikiame žinias, įžvalgas, suteikiame sąlygas bandymų poligonuose. Bandoma rasti protingą, universalų sprendimą, kuris leistų saugiai perimti kontrabandinius krovinius.
– Bet gal nebereikia gaminti, jeigu perkame tokius pažangius dronus?
– Šis pažangus dronas pirmiausia yra interceptorius, skirtas mūsų gynybiniams pajėgumams. Oro balionai galbūt nėra ta tiesioginė grėsmė, kuriai jis būtų naudojamas. Tačiau, be abejo, įvertinsime visas galimybes.
– Tai gal jau žengiame Estijos keliu? Jie paskelbė atsisakantys pėstininkų kovos mašinų ir investuojantys į oro gynybą.
– Estai žengia Lietuvos keliu, nes sprendimą investuoti papildomus 500 milijonų eurų į oro gynybą priėmėme dar 2025 metais. Šiandien jau pradedame gauti radarus ir kitą įrangą. Peržiūrime planus, todėl sveikiname estus, kad jie taip pat atkreipia dėmesį į oro gynybos poreikius. Reikia paminėti, kad Estija jau turi C-90 įrangos, o mes dar ne. Taip yra todėl, kad estai ilgą laiką skyrė apie 2 proc. gynybos biudžetui, kai mes buvome sumažinę iki 0,7 proc.
– Bet ginkluotė dažnai vėluoja. Ar tai nėra problema?
– Ginkluotė vėluoja visame pasaulyje, ne tik dėl Jungtinių Amerikos Valstijų. Tai yra gynybos pramonės problema ir Europoje. Todėl nuolat keliame šį klausimą – Europa turi pakankamai finansinių išteklių, bet gynybos pramonė turi gaminti daugiau, kad mažėtų priklausomybė nuo kitų regionų.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kaip vertinate Rusijos grasinimus Baltijos šalims ir Suomijai?
– Rusijos skleidžiamą propagandą vertiname rimtai, bet aiškiai įvardijame, kad tai yra neapykantos kalba. Tai siekis bauginti ir kurstyti. Dar kartą pabrėžiu – Lietuva niekada nesuteikė nei savo žemės, nei oro erdvės Ukrainos gynybinėms atakoms.
– Švedija sako, kad pirmasis taikinys galėtų būti Gotlando sala. Kaip vertinate?
– Vertinimų yra įvairių. Gotlando sala yra strategiškai svarbi vieta, todėl ji vertinama rimtai, kaip teritorija, kurią reikėtų apginti, jei kiltų poreikis.
– Ar Lietuva galėtų padėti JAV dėl konflikto Irane?
– Šiuo metu esame diskusijų etape. JAV yra mūsų strateginė partnerė, todėl stengiamės atliepti partnerių poreikius. Turime ribotus pajėgumus tokioms operacijoms, bet turime išminavimo galimybių, vandens gėlinimo pajėgumų, taip pat specialiąsias pajėgas, kurios yra vertinamos visame pasaulyje. Tam tikros galimybės yra.
– Tai jei prašys, padėsime?
– Atsižvelgsime.
Naujausi komentarai