RSF savo ataskaitoje Lietuvos žiniasklaidos laisvės padėtį įvardino kaip „patenkinamą“, tačiau „nepaisant teisinės sistemos trūkumų, finansinių problemų ir įtampos su valdžia, žurnalistai dirba gana palankioje aplinkoje“.

Patenkinamos laisvės kategorijai taip pat priskirta kaimynė Latvija – ji užėmė viena vieta žemiau nei Lietuva. Pernai Latvija užėmė 12 vietą ir buvo viena vieta aukščiau už Lietuvą.

Tuo metu Estija šiemet reitinge pakilo į antrąją vietą pasaulyje – pernai ji užėmė šeštą vietą.

Santykiai su valdžia pažymėti įtampa

Naujausioje ataskaitoje pažymima, kad Lietuvos žiniasklaidoje ir toliau dominuoja visuomeninis transliuotojas LRT, TV3 grupė ir LNK grupė, tačiau pastebima, kad šalyje yra daugybė internetinių žiniasklaidos priemonių, kai kurios orientuotos į tiriamąją žurnalistiką ir „pritraukia vis didesnę auditorijos dalį tarp jaunesnės auditorijos“.

Vertinant Lietuvos žiniasklaidos santykį su valdžios institucijomis, RSF pažymi, kad „valdžios ir žurnalistų santykiai pasižymi įtampa, kuri didėja su kiekviena nauja krize“, tačiau politiniai išpuoliai prieš žurnalistus yra reti. Vis tik žiniasklaida vis dar ganėtinai dažnai susiduria su atsisakymu teikti informaciją be paaiškinimų.

Ataskaitoje minima ir LRT taryba, kuriai „nepavyko apsaugoti viešosios žiniasklaidos nuo politinio spaudimo“. Kiti žiniasklaidos reguliavimo ir stebėsenos organai, RSF teigimu, yra gana laisvi nuo politinės įtakos.

RSF pažymi, kad šalies teisinė bazė stokoja aiškumo ir ne visuomet „padeda apsaugoti žurnalistų teises“, o „teismai kartais teikia pirmenybę asmens duomenų apsaugai, o ne spaudos laisvei“.

RSF taip pat teigia, kad Lietuvoje etikos klausimai yra „savireguliuojami, prižiūrimi teismų įgaliotos asociacijos, dėl ko kai kurie kelia abejonių“.

Kalbant apie ekonominę Lietuvos žiniasklaidos situaciją, išskiriama sudėtinga vietinės žiniasklaidos, patiriančios „sistemingą finansavimo trūkumą“, padėtis. Tačiau regioninės žiniasklaidos finansavimo modelis neseniai atnaujintas – įkurtas Žiniasklaidos rėmimo fondas.

Ataskaitoje užsimenama ir apie Lietuvoje pastebimas sąmokslo teorijų grupes, tačiau jos nesumažina žurnalistų iš visuomenės jaučiamos pagarbos. RSF mato žurnalistų intenciją kovoti su savicenzūra, nors sistemingų bandymų cenzūruoti kokybišką žurnalistiką nepastebėta.

Taip pat teigiama, kad žurnalistai šalyje jaučiasi saugiai ir kad kol kas didžiausias fizinis nesaugumas jaustas 2021 metais, kai prieš žurnalistus per protestus prieš koronaviruso apribojimus buvo panaudoti žodiniai išpuoliai.

Sudėtinga situacija

Savo naujausioje ataskaitoje RSF pabrėžia, kad šiuo metu pagrindinė grėsmė pasaulinei spaudos laisvei yra ekonominis spaudimas, kai žiniasklaida privalo balansuoti tarp „redakcinio nepriklausomumo išsaugojimo ir ekonominio išlikimo užtikrinimo“.

RSF taip pat pastebi, kad ekonominis rodiklis spaudos laisvės indekse „pasiekė precedento neturinčias kritines žemumas“, jo smukimas ir toliau tęsiasi. Dėl to pasaulinė spaudos laisvės padėtis pirmą kartą indekso istorijoje priskirta „sudėtingai situacijai“.

Lenkija užima 31 vietą pasaulyje – nepaisant vis dar problematiškos žiniasklaidos laisvės situacijos, ji šiemet pakilo 16 vietų aukščiau nei pernai.

Žiniasklaidos laisvės reitingo viršūnėje yra Norvegija, antroje vietoje – kaimynė Estija, trečioje – Nyderlandai, ketvirtoje – Švedija, penktoje – Suomija, šeštoje – Danija.

Tuo metu Ukrainoje kariaujanti Rusija užima 171 vietą, Baltarusija – 166-ą vietą lentelėje.

Vis dėlto pati prasčiausia situacija, kaip teigia RFS, vyrauja Eritrėjoje, užimančioje paskutiniąją vietą indekse, taip pat Šiaurės Korėjoje (179 vieta) ir Kinijoje (178). Blogiausiųjų penketuke rikiuojasi ir Sirija (177), Iranas (176) bei Afganistanas (175).

Paryžiuje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija kaip ir kasmet tyrime iš viso įvertino 180 šalių.