Lietuva taps donore Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuva taps donore

2003-10-27 00:00

Įstojus į elitiniais klubais laikomas Europos Sąjungos ir NATO bendrijas teks prisidėti prie finansinės pagalbos labiausiai skurstančioms pasaulio valstybėms

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Įstojus į elitiniais klubais laikomas Europos Sąjungos ir NATO bendrijas teks prisidėti prie finansinės pagalbos labiausiai skurstančioms pasaulio valstybėms

Pati ilgą laiką gaudavusi paramą iš turtingesnių valstybių Lietuva po truputį rengiasi tapti finansine donore. Jau kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta, kad 1 milijonas litų bus išleistas plėtros ir paramos projektams skurstančiose valstybėse. Kasmet šios išlaidos žada tik didėti.

Naujas uždavinys

Lietuva jau beveik pasiekė savo du svarbiausius užsienio politikos tikslus - įstoti į Europos Sąjungą ir NATO. Kitąmet gegužę šie prioritetai bus galutinai įgyvendinti.

Todėl jau dabar imama svarstyti, kokie užsienio politikos uždaviniai laukia Lietuvos ateityje, ko reikės siekti šioje sferoje. Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas netgi yra sudaręs specialią darbo grupę, vadovaujamą užsienio reikalų ministro Antano Valionio. Ji, atsižvelgdama į jau pasiektus strateginius tikslus įstoti į ES ir NATO, turi parengti pakeitimus Vyriausybės programos skirsnyje “Užsienio politika”.

Numatoma, kad vieni pagrindinių užsienio politikos tikslų artimiausioje ateityje taps įsitvirtinimas ES struktūrose, įstojimas į laisvo judėjimo Šengeno erdvę, įsijungimas į euro zoną bei kiti. Žinoma, nebus pamiršti jau anksčiau prioritetiniais skelbti tikslai palaikyti gerus kaimyninius santykius su valstybėmis, nesančiomis ES ir NATO narėmis, taip pat skatinti ekonominį bendradarbiavimą.

Kartu Lietuvos užsienio politikos padangėje atsiranda dar viena nauja sritis. Tai plėtros ir pagalbos politika. Įgyvendinant ją Lietuva pamažu pavirs ne pagalbos naudotoja, o viena jos davėjų.

Didžiausias dėmesys - kaimynams

Plėtros ir pagalbos politika iš dalies taip pat yra susijusi su Lietuvos naryste ES, kuri netgi turi savo atskirą fondą tokiai politikai vykdyti. ES narės kasmet į šį fondą moka įnašus. Vėliau ši parama paskirstoma atskiroms pagalbos programoms ir nukreipiama į labiausiai skurstančias pasaulio valstybes.

Lietuvai nei kitąmet, nei 2005-aisiais dar neteks mokėti įnašų į ES Plėtros ir pagalbos fondą. Tokie įnašai numatomi nuo 2006 metų, kai ES pradės gyventi pagal naują penkerių metų biudžetą.

Tačiau ir iki to laiko Lietuva jau rengiasi pradėti vykdyti savo parengiamąją plėtros ir pagalbos politiką. Jau kitų metų biudžete tam numatytas milijonas litų.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas “Kauno dienai” sakė, kad Lietuva pirmiausia ketina prisidėti prie humanitarinės ir techninės pagalbos skyrimo savo artimiausioms kaimynėms - Rusijos Kaliningrado sričiai, Baltarusijai, Ukrainai, Moldovai, taip pat Pietų Kaukazo valstybėms. Be to, numatoma prisidėti prie Jungtinių Tautų tūkstantmečio viršūnių susitikime patvirtintų tikslų įgyvendinimo - iki 2015 metų perpus sumažinti skurdą ir nepriteklių pasaulyje, garantuoti visuotinį pradinį išsilavinimą, dviem trečdaliais sumažinti mirtingumą mažų vaikų ir trimis ketvirtadaliais - gimdančių motinų bei kitų.

Paprastiems žmonėms bus sunku paaiškinti

Politologas Raimundas Lopata pastebi, kad numatomos Lietuvos biudžeto išlaidos plėtrai ir paramai bus palyginti nedidelės. Tačiau, pasak jo, apsisprendimas pradėti tokią paramą Lietuvai nebus lengvas, ypač psichologine prasme. “Bet reikia iš tikrųjų pradėti kalbėti apie tai, kad būdami elitinių klubų nariais su visais savo įsipareigojimais turėsime žengti dar vieną žingsnį į priekį”, - nurodė politologas.

R.Lopatos teigimu, Lietuva turės išmokti ne tik pati gauti gana didelius pinigus, tarkim, iš ES biudžeto, bet tuo pat metu ir prisidėti prie paramos daug labiau skurstantiems kraštams.

Politologas Laurynas Jonavičius sutinka, kad naują užsienio politikos uždavinį gali būti gana sudėtinga paaiškinti šalies gyventojams: “Nors ir kaip verktų lietuviai dėl sunkaus gyvenimo, tai, kad iš pagalbos gavėjos tampame šalimi donore, turėtų kelti pasididžiavimą pirmiausia pačiais savimi, sugebėjusiais per dešimtmetį pasiekti daug kam neįkandamų rezultatų tiek politinėje, tiek ekonominėje srityse. Lietuvai suteikiama galimybė stiprinti savo tarptautines pozicijas, tačiau reikia tai daryti kuo palankesnėmis sąlygomis bei kovoti už savo interesus. Kita vertus, tai nereiškia, kad Lietuvos gyventojų gerovė yra patenkinamo lygio. Gali būti, jog daugelį naujų savo įsipareigojimų gali būti kol kas sudėtinga paaiškinti šalies gyventojams”.

Vyriausybės patvirtintuose plėtros ir paramos teikimo nuostatuose nurodyta, kad “dalydamasi savo sukaupta vertinga patirtimi valstybės perėjimo nuo planinės prie rinkos ekonomikos, žmogaus teisių apsaugos, teisinės valstybės kūrimo srityse

Lietuva stiprins savo vaidmenį kitose šalyse, visame regione bei tarptautinėje arenoje”. Taip pat teigiama, kad teikiant pagalbą skurstantiems atsivers naujos galimybės ir Lietuvos ūkio įmonėms, nes į plėtros ir pagalbos projektus, be kita ko, įtraukiamos ir privataus kapitalo įmonės.

Daugiau naujienų