LIETUVIAI PINIGŲ KALĖDINĖMS DOVANOMS NEGAILI: KARTAIS ATRODO, KAD ŠVENČIA TARSI PASKUTINĮ KARTĄ

Vilniečiai pripažino, kad pirkdami dovanas dažniausiai pasiduoda spontaniškumui ir kalėdinių pirkinių atidžiai neplanuoja. Tačiau ekspertai tikina: šventės yra apie buvimą kartu, o ne apie dovanų ar išleistų pinigų kiekį, praneša LNK.

„Dar nieko nesuplanavome, bet pernai buvo tokie puikūs metai, kai aš lapkritį jau viską supakavau ir sėdėjau patenkinta. Šiemet yra kitokių darbų visokiausių ir tas karantininis laikotarpis... Norisi viską delsti, nes nežinai, kaip bus – važiuosi į svečius ar nevažiuosi? Toks nefainas jausmas. Dabar viską reikia daryti paskutinę minutę“, – pasakojo viena moteris.

„Užėjau į parduotuvę, pamačiau, kad daug visokiausių žaislų ir ne tik. Ir iškart norėjosi nupirkti. Kai vaikai buvo maži, tada visada pagalvoji, ką nupirkti. O dabar spontaniškai – kas patiko. O tada galvoji: tas tam, anas kitam“, – dalijosi kita.

„Dažniausiai perkame prieš pat šventes. Labai sunku sugalvoti, turi praeiti laiko, kol sugalvoji, išklausinėji visų, ko norėtų dovanų. Taip ir išeina, kad paskutinę dieną pavyksta apsipirkti“, – tvirtino vilnietė. Ji prisipažino, kad neplanuoja ir finansų – dovanas perka spontaniškai.

O ką mano ekspertai? Kaip reikėtų atsakingai elgtis su finansais artėjant didžiosioms metų šventėms, patarimų turėjo Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

„Mes jau dešimt metų, kiek atliekame tyrimus, matome, kad šitos šventės lietuviams yra labai svarbios. Kartais atrodo, kad švenčiame jas tarsi paskutinį kartą – dovanoms negalime, vaišių stalui lygiai taip pat. Tai, kad žmonės neplanuoja ir perka paskutinę minutę, irgi rodo gerą nuotaiką ir tai, kad nebereikia labai atidėti tų santaupų – mes galime iš einamųjų lėšų nupirkti“, – sakė J. Cvilikienė.

„Tačiau nereikėtų pamiršti, kad šventėms praėjus padidėjusios sąskaitos liks, ir žiema dar tęsis kurį laiką, tad aš labai patarčiau susidaryti sąrašą, neiti alkaniems į parduotuvę, nes tas meduolių kvapas, vynas ir muzika mus veikia labai emocionaliai. Tada mes nupirksime nereikalingų dovanų, kurių galbūt ir mūsų artimieji nepanaudos. O jeigu jau pasiduodame tam, tai galbūt verta bent jau čekius kur nors paslėpti, ir jeigu vaikai ar artimiausi norės grąžinti, kad galėtume grąžinti ir pakeisti tas dovanas. Pasaulinė statistika rodo, kad labai didelė dalis dovanų sausį–vasarį būna grąžinamos į parduotuves. O lietuviai neturi įpročio kaupti čekius ir jos lieka taip ir nepanaudotos“, – kalbėjo ji.

Patarčiau susidaryti sąrašą, neiti alkaniems į parduotuvę, nes tas meduolių kvapas, vynas ir muzika mus veikia labai emocionaliai.

J. Cvilikienė patarė, kiek pinigų derėtų išleisti dovanoms.

„Mes turime labai skirtingą situaciją, pandemija skirtingai paveikė žmones. Patarimas būtų toks, kad tos dovanos neturėtų kelti streso. Nereikėtų čia lygiuotis, varžybų jokių nėra ir skolų nereikėtų jausti. Man reikėtų pagalvoti, kiek man reikės pajamų sumokėti mokesčius, vaišėms, aišku, dar atsiras kokios nenumatytos išlaidos. Tuomet likę pinigai, kurie tikrai gali būti atidėti malonumams, ir turėtų būti išdėlioti dovanų biudžetui. Apie skolinimąsi aš čia net nekalbu. Nors tenka girdėti, kad žmonės netgi skolinasi tam, kad nupirktų artimųjų meilę. Žinome, kad šventės ne apie tai. Tikrai turėtume pagalvoti apie savo biudžetą – ne madas, ne lenktynes, bet apie savo biudžetą“, – aiškino Finansų instituto vadovė.

„Viena dovana suaugusiam žmogui praėjusiais metais kainavo maždaug 30 eurų, vaikui, priklausomai nuo jo amžiaus, – apie 50 eurų. Sakyčiau, tai tikrai brangios dovanos. Tikrai ne visi tokias dovanas gali įsigyti, yra žmonių, kurie apsiriboja kažkokiais savo pagamintais dalykais ar 5–10 eurų dovanomis, ypač pensinio amžiaus žmonės. Bet dovanų kainos auga ir lietuviai dovanoms skiria nuo maždaug 60 iki 200 eurų beveik kiekvienais metais“, – šnekėjo ji.

Ekspertė taip pat patarė, kaip parduotuvėse nepasiduoti spontaniškumui.

„Bent jau tų žmonių sąrašą užsirašyti ant popieriaus ir turėti rankoje. Tai padės prisiminti, kas tai yra ir apie ką svajoja artimas žmogus. Aš patarčiau neiti į parduotuvę. Jei įmanoma, bandyti prekių ieškoti internetu, nes mes esame labiau pailsėję namuose, galime rasti laiko ir palyginti kainas. Kai esame parduotuvėje, mes matome tą kainą ir tą daiktą. Labai sudėtinga apvaikščioti, pavargstame, būna karšta, norime gerti ir greičiau grįžti namo. Jei įmanoma, pirkti internetu, turėti sąrašą ir ne lenktyniauti, o išlaikyti šaltą protą. Šventės vis tiek bus ir jos bus nuostabios“, – komentavo J. Cvilikienė.