Jau antra savaitė Tautinių bendrijų namuose vyksta lietuvių kalbos kursai. Juose renkasi karo pabėgėliai iš Ukrainos.

Daugiausiai – moterys, norinčios kalbėti kalba tos aplinkos, kurioje jos gyvena. Mat, dažna iš jų prisipažįsta planuojanti Lietuvoje likti ilgiau. Esą su lietuviais galėtų susikalbėti rusiškai, bet nenori. Tiesa, lietuvių kalba joms sunkiai pasiduoda. Sako, kad vos keli žodžiai panašūs į ukrainiečių. Į kursus jau užsirašė per 600 įvairaus amžiaus mokinių, praneša LNK.

Kelios jų pasidalijo savo mokymosi lietuvių kalbos įspūdžiais, parodė, ką jau geba pasakyti lietuviškai.

„Mano vardas Stanislava, aš ukrainietė. Lietuvių kalba man pasirodė sunki. Jei būnu mieste, kalbu angliškai. O šiemet turiu laikyti egzaminą, tai iš tikrųjų sudėtinga. Sunku kalbėti, nes jaučiu barjerą. Kai bandau kalbėti, pasidaro nesmagu, šiek tiek gėda, tačiau gramatika – dar sunkiau. Man ji visiškai nesuprantama. Bet jei gyvenu Lietuvoje, privalau kalbėti šia kalba“, – sakė Stanislava.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Yra keletas panašių žodžių, bet daugumoje jie nepanašūs į ukrainiečių kalbą. Kol kas negaliu susieti žodžių, dar tik trečia pamoka. Aš neseniai esu čia – tik pusmetį. Kol kas sunkoka, bet stengiuosi. Nežinome, kiek Lietuvoje teks būti, gal visam laikui pasiliksime. Kuo vyresnis, tuo sudėtingiau išmokti kitą kalbą. Aš nesu rusiakalbė, nekalbėjau rusiškai. Mokykloje mokiausi rusų kalbos, bet tai buvo seniai, o čia teko iš naujo kalbėti rusiškai. Lietuvoje dirbu logistikos įmonėje, kuri veikia rusiakalbėje rinkoje: Kazachstanas, Latvija, Estija. Teko pereiti prie rusų kalbos“, – teigė Lilija.

„Norėtųsi jaustis pakankamai laisvai, kai užeinu į kavinę. Ne visas jaunimas čia moka rusiškai. Tačiau jei lietuviai iš viso nekalbėtų rusiškai, mes jau mokėtume kalbėti lietuviškai. Dar tik pradėjau mokytis, dar nesusidūriau su labai sudėtingais žodžiais. Žodis „ištekėjusi“ skamba sudėtingai“, – sakė Katerina.

Plačiau papasakojo Tautinių bendrijų namų direktorius Gžegož Miloševič.

– Mokiniai jau renkasi į lietuvių kalbos pamokas. Dauguma jų – moterys, ar yra ir vyriškių?

– Turime ir vyrų, bet jų žymiai mažiau. Jie mokinasi nuotoliu, o ne gyvai.

– Didžioji dalis šių mokinių yra ukrainietės?

– Ne didžioji dalis, o praktiškai visos. Tai yra grupė, kurią finansuoja Amerikos ambasada ir yra skirta konkrečiai ukrainiečių pabėgėliams.

– Pamokos prasidėjo nuo spalio 2 d. Bet gal jau pastebite mokinių pažangumą? Kaip mokiniams sekasi lietuvių kalba? Juk užsieniečiams mūsų kalba yra sunkoka.

– Dar sunku pasakyti, nes tai tik pati mokymosi pradžia. Mūsų įstaiga moko lietuvių kalbos jau beveik 30 metų ir tikrai turime patirties. Dabar turime apie 500 žmonių mokymuose per pusmetį, dar gavome apie 600 prašymų. Turime A1, A2, B1, B2 grupes. Mokymai truks pusantrų metų trimis etapais. 70 akademinių valandų yra skirta vienai grupei. Bus 20 grupių kas pusmetį. Grupę sudarys iki 20 žmonių. Esame įsipareigoję per tuos pusantrų metų išmokyti nuo 600 iki 900 ukrainiečių.