Lietuviškos pavardės: nuo pravardžių iki slaviškos kilmės | kl.lt

LIETUVIŠKOS PAVARDĖS: NUO PRAVARDŽIŲ IKI SLAVIŠKOS KILMĖS

  • 4

Ar įsivaizduojate, kad mūsų pavardės prieš 100 metų galėjo skambėti visiškai kitaip? Dauguma atėjo iš slaviškų kraštų ir per daug metų keitėsi. Tokios pavardės kaip Vilkas, Kiškis, Šernas kilo iš pravardžių. Apie pavardžių kilmę ir rečiausias pavardes Lietuvoje pokalbis su Vilniaus universiteto profesore Daiva Sinkevičiūte.

– Kas yra pavardė ir kokia jos kilmė?

– Pavardė – tai paveldimas asmenvardis, kurį žmogus gauna iš savo tėvo, protėvių. Mūsų pavardės labai įvairios, kaip ir kitų tautų. Vienos atsirado iš bendrinė leksikos, kitos – iš tikrinės leksikos. Iš bendrinės leksikos galėtų būti gyvūninės pavardės, pvz., Kiškis, Vilkas. Tokio tipo pavardės yra apeliatyvinės ir atsiradusios iš lietuvių leksikos. Iš tikrinės leksikos atsiradusios pavardės yra asmenvardinės. Pvz., pavardė Jankauskas – asmenvardinė, pamatas – lenkų kalbos vardo Jonas variantas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar Lietuvoje daug pavardžių, kurios susijusios su kitomis valstybėmis ir nėra grynakraujės lietuviškos?

– Visos pavardės, kurias turi lietuviai, yra mūsų bendros kultūros su kitomis tautomis rezultatas. Dokumentai buvo rašyti nelietuviškai ir juose tos pavardės buvo priderintos prie kalbos sistemos, įgavo svetimą pavidalą ir nusistovėjo, jos išliko iki šių dienų. Mūsų pačios populiariausios pavardės: Kazlauskas, Petrauskas, Jankauskas – visos turi slavišką priesagą -auskas ir jų vadinamoji šaknis nelietuviška. Tačiau visiškai nereiškia, kad jos skolintos ar perdarytos. Registruojant žmones dokumentuose jie buvo užrašomi vartotos kalbos tvarka. Yra ne tik Jankauskas, yra ir Jonas, Jonėnas, Ivanovas – tai genetiškai tos pačios pavardės.

Mūsų pavardės labai įvairios, kaip ir kitų tautų.

– Tikriausiai labai mažai pavardžių, nepaveiktų kitų kultūrų?

– Taip, tokių pavardžių mažai. Priesagos -auskas, -iavičius rodo, kad tai nėra grynai genetiškai lietuviška pavardė. Kita vertus, šios priesagos nusistovėjo bėgant laikui. XVII a. dokumentuose žmonių užrašymai su vienomis ar kitomis priesagomis labai stipriai varijavo. Kai kuriais atvejais buvo vieną kartą užrašyta Jankūnas, paskui jau Jankauskas. Tai rodo pavardžių formavimąsi, raidą.

– Iš kur kilo pavardės Vilkas, Šernas, Kiškis?

– Jos pravardinės, apeliatyvinės, atsiradusios iš lietuvių leksikos. Atsirado, nes kai kuriuos žmones reikėjo išskirti iš daugumos ir vienas iš būdų – pravardės. Laikui bėgant pravardės tapo paveldimos ir pavardėmis. Kodėl pavadino Kiškiu, Vilku, labai sunku dabar pasakyti, tik konstatuojame faktą. Negalima sakyti, kad mūsų pavardės tik slaviškos. Ne, tai dokumentinis rezultatas. Pavardės labai įvairios, vienos dažnos, yra ir labai retų. Tik keli žmonės turi ją, pvz., Aruodis. Tai apeliatyvinės kilmės pavardė, siejama su lietuvių žodžių „aruodas“. Taip pat reta pavardė Kuilys.

Rašyti komentarą
Komentarai (4)

Nu ne visai

taip arba ne visada taip. Dabar visi sudarinėja savo genealoginius medžius. Pilna pavardžių, ypač bajoriškų, kurių savininkai atsikraustė į etnografinę Lietuvą iš įvairių LDK vietų - kokio Polocko, Gardino ar Bresto. Ir atsikraustė jau su pavarde pvz Jankauskas, o ne Jankūnas, nes Polocke jokio -ūnų nebuvo. Taip, kad šiek tiek pritempta ta pavardžių kilmės teorija.

Astronomas Romualdas Zubinas E.p. rzubinas@gmail.com

LIETUVIŠKOS PAVARDĖS YRA KILUSIOS NUO SENIAUSIŲ LAIKŲ! LIETUVIŲ gi KALBA YRA SENIAUSIA KALBA PASAULYJE! MŪSŲ KELIAUTOJUI POŠKAI, INDŲ IŠMINČIUS, MAHATMA GANDIS, YRA PAREIŠKĘS : - LIETUVIŲ KALBA SENESNĖ UŽ SANSKRITĄ! NEPAMIRŠKIME ir TAI, kad INDŲ DIĖVUI PRADŽIAPAČIUI DAR DAUGIAU UŽ MAHATNOS GANDŽIO PAREIŠKIMĄ. INDŲ DIEVAS PRADŽIAPATIS REIŠKIA KAD - KAD LIETUVIŲ KALBAI JAU DAUGIAU NEI INDŲ KALBAI! IR t.t. ir t.t.

Anonimas

Prieš šimtą metų moterys dar nesivadino karvių vardais, kaip dabar....tos visokios bonkės, dzvonkės , kuilės ir kitos kvaišos ...
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS