Lietuviškų dronų gamintojai siunčia piktą žinutę valdžiai

Turkiški dronai „Bayraktar“ buvo svarbus Ukrainos ginklas Rusijos invazijos pradžioje – ukrainiečiai net kūrė dainas.

Tačiau rusai greitai rado priešnuodžių ir dideli, brangūs „Bayraktar“ iš fronto dingo. Juos pakeitė maži ir pigūs dronai. Lietuvoje yra daug dronus ir ryšio įrangą gaminančių įmonių, kai kurios jau žinomos užsienyje. Tačiau apginkluoti Lietuvos karių moderniais Ukrainoje gerai vertinamais dronais toliau neskubama.

„Didžiojoje dalyje NATO valstybių vis dar treniruojasi lakstyti po miškus su automatiniais ginklais, o ne mušti priešą iš 20–30 kilometrų atstumo“, – teigė „RSI Europe“ vadovas Tomas Milašauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kariuomenė dažnai argumentuoja, kad negali dabar prisipirkti dronų, nes jie greitai tobulėja ir po metų bus pasenę. Gamintojai sako, kad būtent dėl to dronus reikia pirkti nuolatos, kad kariai visada turėtų naujausios įrangos treniruotėms.

„Tūkstantis dronų kainuoja 500 tūkstančių. Kariuomenės biudžetas yra 5 milijardai, tai kalbame apie 0,0001 ar panašius procentus nuo metinio biudžeto. Nereikia eiti į kraštutinumus, bet reikia aprūpinti. Jeigu neturi šiandienos technologijos, rytojaus technologiją integruoti užtruks dvigubai ilgiau“, – aiškino T. Milašauskas.

Kariuomenė padeda gamintojams išbandyti įrangą poligonuose.

„Esame tik kelis mėnesius veikianti įmonė. Kariuomenė noriai bendradarbiauja, noriai įsileidžia į savo pratybas, noriai dalina pastabas ir tokiu būdu leidžia mums tobulėti“, – kalbėjo PEKKLA vadovas Martynas Andriejavas.

Asociatyvi P. Peleckio / BNS nuotr.

Tačiau didelės ir patyrusios įmonės sako, kad tame ir yra problema – kariuomenė viso labo įsileidžia į poligonus, bando, bando, bet taip ir neperka. Verslas neprašo tiesiog duoti pinigų – nori parduoti įrangą.

„Tai turbūt, ką daugiausiai visi kalba, kaip gauti ilgalaikių kontraktų, kaip gauti tuos ilgesnius kontraktus. Vis šnekame, kad turime užsiauginti raumenis gamyboje, būti pažangiausi. Bet kas už tai mums moka? Jau suinvestavome savo, investuotojų pinigus, naudojame visas iniciatyvas, kurios yra Lietuvoje, bet tai turi būti tęstina“, – komentavo „Udefenses“ vadovas Žilvinas Kvedaravičius.

Prezidentas giria Lietuvos įmones.

„O dėl mūsų gamintojų gebėjimo gaminti aukštos kokybės produktus neturiu nė menkiausių abejonių“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Gitanas Nausėda / P. Peleckio / BNS nuotr.

Tačiau ambicijų padėti Lietuvos gynybos pramonei augti prezidentas nekelia. Sako, kad svarbu turėti tikslą. O jei tas tikslas stringa dėl valdžios biurokratijos – ką darysi.

„Tiesiog kartais, suprantu, būna ir biurokratinių kliuvinių, gal kartais dalykai nepadaromi taip greitai, kaip galėtų būti padaryti. Bet svarbiausia, kad politinė valia yra“, – teigė G. Nausėda.

Lietuvoje statoma Vokietijos „Rheinmetall“ gamykla. Jai priimtas specialus įstatymas, leista statyti dar negavus leidimų.

Vyriausybė remia ir amerikiečių planus investuoti Lietuvoje. Lietuvos įmonės raginamos bandyti prisišlieti prie užsienio gigantų.

„Didelis investuotojas irgi yra paskata mūsų vietinei pramonei kurtis kartu. Dideli investuotojai, ateidami čia, sukuria papildomą postūmį ekosistemai, kurtis ir kitoms įmonėms“, – aiškino ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Verslas sako, kad plėtrą stabdo ir įstatymai. Pavyzdžiui, dabar dronai gaminami akivaizdžiam tikslui – karui. Parduodami Ukrainos kariuomenei, kuri lietuviškais dronais sprogdina rusus. Tačiau Lietuvoje šie karui skirti dronai dažnai forminami kaip „dvigubos paskirties“, nes gaminti karinę įrangą be specialios, brangiai kainuojančios licencijos draudžiama.