Lietuvių nesustabdė net Baltija Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuvių nesustabdė net Baltija

2007-11-26 09:00
Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Kai kurie lietuvių emigrantai prieš kelis dešimtmečius Švediją pasiekė nedidukais laiveliais, Baltiją įveikusiais per audrą.

Lietuvos ambasados Stokholme duomenimis, Švedijoje nuolat gyvena apie 8–9 tūkst. lietuvių, dar keliolika tūkstančių atvyksta sezoniniams darbams.
Yra Lietuvių bendruomenė, kuri vienija maždaug 300 narių. Leidžia savo mėnraštį, turi interneto svetainę, organizuoja įvairius renginius. Dirba lietuviška savaitgalio mokyklėlė, kur kas antrą šeštadienį maždaug 15 vaikų mokosi lietuvių kalbos. Kaip ir daugelyje užsienio valstybių, lietuvių bendruomenę Švedijoje sudaro dvi dalys – senoji tautiečių karta, atvykusi daugiausiai po Antrojo pasaulinio karo, ir naujosios emigracijos bangos atstovai. Tačiau Švedijoje, skirtingai nei kituose kraštuose, abiejų kartų lietuviai neblogai sutaria tarpusavyje.

Legendinė kelionė

Vienas aktyviausių Švedijos lietuvių 85 metų Povilas Čalmaris, nepaisant garbaus amžiaus, dar labai guvus. „Gal Švedijos socializmas padeda“, – juokiasi jis.
P.Čalmaris į švedų žemę atvyko baigiantis Antrajam pasauliniam karui. „1944 m. rugpjūčio 11 d. keli lietuviai susėdom į nediduką laivelį ir pajudėjom į Vakarus. Po kelių valandų per audrą šiaip ne taip pasiekėme Gotlando salą, priklausančią Švedijai“, – pasakojo jis.
P.Čalmaris iš pradžių įsikūrė Stokholme, vėliau viename kaimelyje pietų Švedijoje. „Bijojome, kad švedų vyriausybė mus gali išduoti Stalinui, todėl nelabai su ja norėjome turėti reikalų. Daugumai lietuvių Švedija buvo tik tranzito žemė. Baimindamiesi galimo išdavimo rusams nemažai mūsų tautiečių pasitraukė toliau į Vakarus. Švedijoje, kiek žinau, liko apie 300 lietuvių“, – sakė P.Čalmaris.
1944–1945–ieji buvo kupini vilties, kad Lietuva gali tapti laisva. „Manėme, kad galbūt iki Kalėdų kaip nors susitvarkys visi reikalai, Lietuva vėl bus laisva ir galėsime sugrįžti. Bet taip, deja, neatsitiko. Todėl čia ir apsistojom, kaip paaiškėjo, visam laikui“, – skėsčiojo rankomis senosios kartos emigrantas.
P.Čalmaris stebina visiškai švaria lietuvių kalba be jokio akcento šešėlio. Paklaustas, kaip jam pavyko penkis dešimtmečius išlaikyti švarutėlę kalbą, nors aplink net lietuvių beveik nebuvo, emigrantas tik gūžčioja pečiais: „Matyt, meilė Tėvynei padėjo“.
Lietuvoje po ilgos pertraukos jis apsilankė tik 1989 m. Nuo tada itin dažnai lankosi tėvynėje, pastarąjį kartą – šių metų rugsėjį. „Lietuvoje padaryta didžiulė pažanga. Tik gaila, kad nemažai tautiečių, atvykusių į Vakarus, pasuko nelabai gerais nusikalstamumo keliais. Teko būti vertėju švedų policijoje 1991–1995 metais, kai ypač daug lietuvių nusikaltėlių pasitaikydavo Švedijoje“, – sakė senosios kartos lietuvis emigrantas.

Sulaikė dešimtis lietuvių

Naujosios emigrantų kartos atstovė Jurga Laurenčikienė tvirtina nepastebinti, kad lietuvių nusikalstamumas Švedijoje yra kuo nors išskirtinis. „Kažkaip neteko girdėti, kad švedai labai bijotų būtent lietuvių. Jų nusikalstamumas čia nėra kuo nors išsiskiriantis iš kitų kitataučių, nors pastaraisiais metais kitų tautų atstovų nusikalstamumas čia, regis, vis dėlto po truputį auga“, – sakė ji.
Švedijos teisėsaugos institucijų duomenimis, pernai šios šalies įkalinimo įstaigose buvo 160 Lietuvos piliečių. Šiemet sausio–rugsėjo mėnesiais mūsų ambasada Stokholme gavo informacijos apie 26 sulaikytus lietuvaičius.
„Dažniausiai pasitaikantys nusikaltimai šioje valstybėje yra vagystės, kontrabanda ir vairavimas esant neblaiviam“, – pasakojo ambasados Švedijoje ministras patarėjas Antanas Muralis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų