Tūkstančiai Lietuvos žmonių, verslų, įstaigų, institucijų jungiasi prie pagalbos Ukrainai ir šios šalies gyventojams. Iniciatyvos – labai skirtingos, kai kurios – tiesiog didvyriškos.

Padeda, kaip tik gali

Vieni priima į namus ar laisvus būstus, neatlygintinai siūlo maitinimą, kiti pasiūlo tuos būstus apstatyti, treti vyksta į pasienį ar net pačią karo zoną iš jos parvežti pabėgėlių.

Kažkas suteikia transporto priemonių, kiti pasišauna vairuoti. Rūpinasi našlaičių išvežimu iš Ukrainos, renka, veža paramą kariams, ligoninėms, karo užkluptiems ir nesievakuojantiems gyventojams. Organizacijoms, organizuojančioms paramą, perduodama visureigių, autobusų, karinės ekipuotės, radijo stotelių, medikamentų, degalų ir t.t.

Vieni lieka veikti Lietuvoje, kiti vyksta savanoriauti į pačią Ukrainą kaip medikai ar ginkluotės instruktoriai, veža dovanojamą įrangą, kitą humanitarinę pagalbą. Socialiniai tinklai mirga nuo įvairiausių iniciatyvų ir konkrečios pagalbos siūlymų.

Vienoje vietoje

Daug žmonių neatlygintinai tokį kelią važiuoja pabėgėlių paimti ne tik nuo sienos, bet ir į pačią Ukrainą. Bandydami padėti, jie nusiteikę patys kirsti sieną.

Daugybei ukrainiečių pagalba suteikta per feisbuko grupę „Lietuva padeda Ukrainai / Литва допомагає Україні“, kuri yra tarsi didelė norinčių padėti ir pagalbos prašymų duomenų bazė.

Šios grupės įkūrėja ir administratorė kaunietė Olivija Anaškinaitė sakė nesitikėjusi tokio didelio žinučių, rašomų tiesiai jai į grupę ir asmeniškai, srauto.

„Suteiksime skubią nemokamą odontologijos pagalbą nuo karo bėgantiems žmonėms“; „Jeigu kažkam reikės apgyvendinimo, turiu Šventojoje svečių namus. Kambariai dviviečiai, triviečiai, keturviečiai, su virtuvėlėmis ir sanitariniais mazgais. Galiu priimti apie 100 žmonių“; „Galime priimti moteris su vaikais (iš viso iki šešių asmenų) gyvenamame name. Esu gydytoja, galiu padėti ir mamoms su naujagimiais ar serganciais vaikais / suaugusiaisiais. Miestas – Kaunas. Viskas nemokamai, visiškai galime pasirūpinti“; „Galime nuvežti savanorius į Ukrainą ir parvežti karo pabėgėlius iš Ukrainos į Lietuvą. Autobuse 50 vietų“; „Kur galėtume perduoti šiltų megztų pledų, kepurių ir megztinių? Esame megztų rūbų gamintojai iš Kauno“; „Yra trys keturios mašinos. Galim paimti po tris žmones į mašiną. Atvažiuotume visi kartu, kartu ir parvežtume į bet kurį Lietuvos miestą“, – tai tik kelios žinutės tikriausiai iš milijono.

O.Anaškinaitė "Kauno dienai" pasakojo, kad mintis kurti grupę jai kilo, kai, Rusijai įsiveržus į Ukrainą ir žmonėms ėmus internete siūlyti savo pagalbą, kažkas pakomentavo, kad būtų gerai, jog visi tokie skelbimai būtų vienoje vietoje.

Iš pradžių ji grupę tvarkė viena, tačiau greitai jau buvo neįmanoma  suvaldyti vis didėjusio žinučių srauto. Į pagalbą atėjo savanoriai moderatoriai.

O. Anaškinaitė teigė, kad jaučiasi taip, kaip daugybė Lietuvos žmonių, – negali nepadėti. O.Anaškinaitės asmeninio archyvo nuotr.

Labiausiai reikia transporto

„Būna bandoma įdėti ir melagienų, įtartinai skambančių pinigų prašymų. Kai kurie, atvirkščiai, rašo, kad man perves pinigų, kad padėčiau ukrainiečiams. Bet pinigų nerenkame. Nurodome oficialias organizacijas, kurioms galima paaukoti“, – pasakojo O.Anaškinaitė.

Lavina skambučių, laiškų, žinučių... Ji su komanda peržiūri skelbimus, bendrauja su jų įkėlėjais, primena iš karto nurodyti savo kontaktinius duomenis, kad vairuotojai su ieškančiais pavėžėti, pabėgėliai su galinčiais apgyvendinti galėtų kiek įmanoma greičiau susisiekti ir kt. Vienus siunčia pas kitus arba į organizacijas, informacinius puslapius – priklauso priklauso nuo individualios situacijos. Taip praleidžia didžiąją dalį dienos. Dirba iki išnaktų.

„Džiugina, kad yra labai daug žmonių, kurie pasiryžę padėti. Rašo ne tik esantys Lietuvoje, bet ir iš užsienio. Daug žmonių neatlygintinai tokį kelią važiuoja pabėgėlių paimti ne tik nuo sienos, bet ir į pačią Ukrainą. Bandydami padėti, jie nusiteikę patys kirsti sieną. Vienas vyras, turintis karinės patirties, planuoja grįžti į Lietuvą (dabar yra užsienyje) ir paskui vykti į Ukrainą, važiuoti vos ne iki karštųjų taškų; į priekį vežti humanitarinės pagalbos, degalų, kurių ten labai trūksta, o grįžti su pabėgėliais“, – kalbėjo mergina, kurios žiniomis, Ukrainos gilumoje situacija tragiška ne tik dėl karių atakų, bet ir dėl maisto trūkumo.

Džiugina, kad yra labai daug žmonių, kurie pasiryžę padėti. Rašo ne tik esantys Lietuvoje, bet ir iš užsienio.

O.Anaškinaitė Kaune yra įkūrusi grožio saloną. Jame dirba manikiūro meistrė iš Ukrainos. „Jos devyniolikos metų brolis kariauja, o tėvai, kiti giminaičiai gyvena bunkeriuose. Išeiti į lauką atsinešti vandens   pavojinga. Tie, kurie išeina, ne visi grįžta“, – sakė mergina, visą dėmesį šiuo metu skirianti Ukrainai.

Šiomis dienomis ši feisbuko grupė bus tobulinama, tiksliau, atsiras tiesioginis ryšys su paramai skirtais „Telegram“ kanalais, nes ukrainiečiai labiau naudojasi pastaruoju tinklu nei feisbuku. Tai padeda įgyvendinti du vyrukai.

Kokios pagalbos labiausiai reikia šiuo metu? Anot O.Anaškinaitės, paramai daiktus, įrangą renkančioms organizacijoms labai trūksta transporto, bet ne lengvųjų automobilių, o autobusų, krovininių automobilių ir vairuotojų, galinčių vykti iki Ukrainos miestų su humanitarine pagalba ir grįžti su pabėgėliais.

Dar svarbu, pasak jos, kontaktuoti su ukrainiečių organizacijomis, kad parama, pavykus ją nuvežti į Ukrainos gilumą, pasiektų pačius ukrainiečius, o ne atitektų rusų kariams.

Galinčius suteikti pagalbą registruotis arba teikti pagalbos prašymus galima stipruskartu.lt puslapyje.