„Aš migracijai sakiau: gerai, kad Lietuva neturi Sibiro. Tai, sakau, mane galėtumėt ir į Sibirą ištremti“, – kalbėjo Ramunė Dalakian.
Ramunė turi krūvas dokumentų. Gimimo liudijimą, įrodantį, kad gimė Klaipėdoje, dokumentus, patvirtinančius, kad uostamiestyje baigė mokyklą, mokėsi medicinos. Surinko net dokumentus, įrodančius, kad mama ir močiutė buvo krikštytos. Neranda tik tėčio gimimo liudijimo.
„Čia – 1953 metų dokumentai. Mano seneliai ir dėdės buvo tremtiniai, vėliau jie buvo grąžinti į Lietuvą“, – rodydama nuotraukas pasakojo R. Dalakian.
Ramunė sovietmečiu ištekėjo už armėno. Armėnijoje pilietybės nekeitė. Pase buvo spaudas, kad ji – Lietuvos pilietė.
„Jis susiruošė uždarbiauti į Ukrainą. Ir aš paprašiau: galima aš su vaikais kartu su tavim? Jums plausiu, valysiu. O mintis tik viena – ta Ukraina man arčiau namų. Aš vis tiek galvoju – kada nors rasiu kelią“, – prisiminė moteris.
Ukrainoje su keturiais vaikais moteris pragyveno 20 metų.
„1991 metai. Niekas manęs net neklausė. Atėjo, pasiėmė mano pasą, išsinešė, o paskui buvo pasakyta: negausi vaikų, kadangi vaikų daug, negausi vaikų pinigėlių. Kaip tu gyvensi? Tau išduodamas pasas, kad galėtum kažkaip pragyventi“, – pasakojo R. Dalakian.
Taip moteris pasakoja gavusi Ukrainos pilietybę. Mirus vyrui ir tėčiui, o mamai likus vienai, prieš 13 metų ji grįžo į Lietuvą. Gavo leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau pilietybė jame nenurodyta.
„Ta moteris, kuri davė man šitą dokumentą, sako: galima gyventi be pilietybės. Bet kaip aš jaučiuosi, ar kas paklausė? Jeigu čia gimusi, čia išaugusi, ir mano tėvai – visi čia, visi yra žemaičiai“, – kalbėjo R. Dalakian.
Moteris sakė jau 13 metų bandanti įrodyti, kad ji lietuvė. Be paso negali ne tik dalyvauti rinkimuose, bet ir niekur išvažiuoti. Net aplankyti vaikų ir anūkų, kurie gyvena Ukrainoje. Jos sūnūs kariauja.
„Kokį aš dabar skausmą turiu – tai su mano vaikais turi būti viskas labai gerai. Jie – sužeisti. Jau tų skeveldrų, randų, žaizdų turi, visko turi. Bet su jais viskas bus gerai“, – vylėsi R. Dalakian.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Anot Migracijos departamento specialistų, moteris gali nuvažiuoti pas vaikus į Ukrainą ir neturėdama pilietybės. Tam reikia išsiimti būtiną kelionės dokumentą. Pasak Migracijos departamento, nors oficialiai dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo R. Dalakian kreipėsi prieš 10 metų, tuomet ji dar buvo Ukrainos pilietė, o šios šalies pilietybės neteko tik šiemet.
„Prie šio klausimo ponia R. Dalakian sugrįžo po 10 metų, kuomet atvyko į Migracijos departamento skyrių ir pateikė pranešimą, kad atsisakė Ukrainos pilietybės. Tai buvo pagrindinė sąlyga, kad mes atnaujinome prašymo nagrinėjimą“, – aiškino Migracijos departamento klientų aptarnavimo skyriaus vedėja Sandra Knyzelienė.
Tačiau itin svarbus vienas moters rastas dokumentas, kuris, jeigu būtų buvęs pateiktas prieš dešimtmetį, galėjo visai kitaip pakreipti pilietybės istoriją.
„Tai, kad ji tremtinių palikuonė, buvo galima svarstyti dvigubą pilietybę, t. y. tapti Lietuvos piliečiu, neatsisakius Ukrainos pilietybės. Tačiau šie dokumentai ponios R. Dalakian suvaikščiojo kiek vėliau, nei buvo pradėtas nagrinėti jos prašymas“, – komentavo S. Knyzelienė.
Ramunė sakė, kad ir prieš dešimtmetį rodė tremties dokumentus, tačiau tuomet į juos niekas nekreipė dėmesio.
Migracijos departamentas tikino, kad kliūčių moteriai vėl tapti Lietuvos piliete nėra.
„Nagrinėjimas trunka iki 12 mėnesių. Tačiau, kadangi jos nagrinėjimas atnaujintas, tikėtina, truks trumpiau“, – nurodė S. Knyzelienė.
Migracijos departamento duomenimis, be pilietybės Lietuvoje gyvena per 2 tūkst. žmonių.
