Maisto pristatymo kurjeriais dirba ir studentai iš trečiųjų šalių.
Štai Ali – iš Bangladešo.
„Atvykau į Lietuvą, nes čia pigu. Gerokai pigiau nei Vokietijoje ar Italijoje. Ir studijos nebrangios, be to, vyksta anglų kalba – kas taip pat labai gerai“, – pasakojo studentas migrantas Ali.
Tokių kaip jis į Lietuvą atvyksta ir daugiau – iš Pakistano, Indijos. Visi ieško geresnio gyvenimo.
„Studijuoju Vilniaus kolegijoje išmaniąją vadybą“, – teigė migrantas.
Įdomu tai, kad tokios studijų krypties Vilniaus kolegijoje net nėra. O patikrinti, ar jis tikrai studijuoja, o ne tik dirba, – sunku. Sako, kad maisto išvežiotoju dirba tik penkias valandas per dieną, bet būna ir daugiau.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Turiu paskaitas, tai stengiuosi nedirbti kiekvieną dieną“, – aiškino migrantas.
Tačiau konservatoriai tvirtina, kad Lietuvos gerumu migrantai piktnaudžiauja – sako, kad studijuoja, bet iš tiesų atvažiuoja dirbti.
Tad turi siūlymą, kaip juos pažaboti.
„Sumažinti darbo valandų per savaitę skaičių nuo 40 iki 20. Ir ne tik pagal darbo sutartis dirbantiems užsieniečiams, turintiems studento statusą, bet ir pagal individualią veiklą, kuri yra labiausiai paplitusi – ar „Bolt“ vairuotojai, ar kiti, kitos veiklos“, – siūlė Seimo narys (TS-LKD) Laurynas Kasčiūnas.
Tokios šalies politikų iniciatyvos užsienio studentams nepatinka.
Jie sako, kad darbas neretam studentui iš užsienio padeda ir pragyventi, ir už studijas susimokėti.
„Manau, kad tai prastas sprendimas, nes mes čia dirbam, bandome išgyventi, studijuojame. O ir mokesčius mokame. Tai jeigu dirbame – geriau valstybei“, – tikino Ali.
Bet pagal individualią veiklą galima dirbti kiek nori. Tad kas turėtų prižiūrėti, kad individualios veiklos pažymą turintys studentai nepersidirbtų?
„Migracijos departamentas, jeigu jį sustiprinus ir sustiprinus rimta komanda, galėtų užtikrinti šią funkciją. Aš tikrai tuo neabejoju. Galėtų veikti kartu su policijos pareigūnais, galėtų veikti kartu su VSAT. Čia jau uždavinys vidaus reikalų ministrui“, – teigė L. Kasčiūnas.
Dar vienas siūlomas draudimas – magistrantūroje studijuojantiems neleisti atsivežti šeimų. Jas atsivežti leidžiama būtų tik rezidentūros ir doktorantūros studentams.
„Vis dėlto magistro studijos tai dar nėra ta pakopa, kai tu sugebėtum ir suderinti su studijomis, ir tuo pačiu užtikrinti, nes jeigu atsikvieti šeimos narius, turi užtikrinti jiems finansinį pagrindą. Kaip studijuodamas gali užtikrinti finansinį pagrindą? Čia jau didžiulis klausimas“, – svarstė prezidento patarėja Evelina Gudzinskaitė.
Universitetai ir kolegijos palaiko idėją uždrausti dirbti pilnu etatu, tačiau mano, kad iš trečiųjų šalių atvykstančių studentų tai neatbaidys. Mat kiekvienais metais norinčių studijuoti Lietuvoje daugėja.
„Manome, kad yra visos prielaidos, kad ilgainiui tų studentų kiekvienais metais daugės. Mes turėjome augimą tarptautinių studentų ilgą laiką“, – sakė VU studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas.
Tarp atvykėlių populiarus ne tik prestižinis Vilniaus universitetas, bet ir tarptautiniu mastu menkiau žinomos kolegijos.
„Aš tikiu, kad su šia problema tikrai nesusidursime, nes, palyginus studijų duomenis, pas mus noras studijuoti išaugo net devynis kartus, tad paraiškų gauname vis daugiau ir daugiau“, – teigė Vilniaus kolegijos skaitmeninės komunikacijos vadybininkė Paulina Kardokaitė.
Štai ir Kauno kolegija užsienio studentuose mato daugiau naudos nei problemų. Sako, kad taip gerėja šalies demografija. Tad stengiasi kiekvienais metais sulaukti kuo daugiau studentų ne tik iš Bangladešo, Libano, Pakistano ir Maroko.
„Mes dedame daug pastangų ir va dabar mūsų komanda išvykusi į muges Vietname ir Filipinuose taip pat dalyvaus, stengiamės tas naujas rinkas pritraukti“, – pasakojo Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms Jolanta Bareikienė.
Šiuo metu daugiausia studentų yra iš Pakistano, Bangladešo, Indijos bei Ukrainos.
Skaičiuojama, kad vien Vilniaus verslo kolegijoje 43 procentai visų studentų yra užsieniečiai. Kazimiero Simonavičiaus universitete jų – net 64 procentai.
(be temos)
(be temos)
(be temos)