Lietuvos rusai skundžiasi Maskvai, neva bandoma užgniaužti jų kultūrinį ir tautinį identitetą. Rusija tokius skundus mielai panaudoja savo agresyvios propagandos tikslais, bet menkai tepadeda užsienyje gyvenantiems rusams išlaikyti tautinę savimonę.
Prilygino trypiamai priešo vėliavai
Rusų kalba Lietuvoje tarsi įveikto priešo vėliava. Kiekvienas stengiasi ją patrypti, taip per neseniai Maskvoje vykusį apskritąjį stalą apie rusų padėtį Baltijos valstybėse sakė Lietuvos Seimo narės Irinos Rozovos padėjėja Tatjana Jasinskaja.
Sugrįžusi iš Rusijos sostinės T.Jasinskaja savo žodžių neatsiėmė. Iš tikrųjų galima konstatuoti, kad Lietuvoje, deja, labai populiari nuomonė, kad rusų kalbos vartojimas kelia pavojų lietuvių tautinei savimonei. Man atrodo, tai neteisingas požiūris. Be to, jis nuolat blogina rusų tautinės mažumos Lietuvoje galimybes išlaikyti kalbą ir kultūrą, tautos tapatybę, dienraščiui sakė Lietuvos rusų kultūros centro vadovė T.Jasinskaja.
Be to, Maskvoje ji skundėsi, kad didumą bedarbių Lietuvoje sudaro rusakalbiai, nuolat mažėja rusiškų mokyklų ir vietos žiniasklaidos rusų kalba. Rusams esą nėra kur rinktis į savo kultūrinius renginius.
Pasisakė už Lietuvos nepriklausomybę
T.Jasinskaja ragino šiame problemų konstatavime neįžvelgti jokios politinės potekstės. Čia nėra ir negali būti politikos. Aš, kaip ir visi kiti Lietuvoje gyvenantys rusai, esame nepriklausomos Lietuvos piliečiai ir tikrai nenorėtume, kad į šias kultūrinio bei tautinio identiteto problemas būtų žvelgiama kaip į įtartinos politikos pasekmes, pabrėžė ji.
Tokiais pareiškimais apie rusų padėtį Lietuvoje mes niekada nenorėjome ir nenorėsime sakyti Rusijai, kad šias mūsų problemas reikėtų spręsti kokiais nors necivilizuotais, nedemokratiškais ar agresyviais būdais. Tikrai niekas čia nenori rusų tankų ar Lietuvos ekonomikos užvaldymo. Tenorime, kad būtų sudarytos sąlygos išlaikyti rusų kultūrą Lietuvoje, pridūrė pašnekovė.
T.Jasinskaja priminė buvusi viena iš rusų tautybės atstovų, 1990-1991 m. parėmusių Lietuvos nepriklausomybę. Be to, ilgokai dirbo tuomet rusų kalba leisto laikraščio Atgimimas-Soglasije žurnaliste.
2004 m. T.Jasinskaja siekė Seimo nario mandato Vilniaus Žirmūnų apygardoje kaip valstiečių liaudininkų kandidatų atstovė, tačiau nesėkmingai.
Vyko dar viena konferencija
T.Jasinskaja nenorėjo sutikti, kad tokius ir panašius vietos rusų skundus Maskva sugeba gana efektyviai panaudoti savo agresyviai propagandinei kampanijai prieš Baltijos valstybes. Nepastebiu aš to agresyvumo, nors, žinia, visokių pasitaiko visuomenės informavimo priemonių. Negi turime tylėti, kai nuolat blogėja mūsų kultūros būklė? retoriškai klausė ji.
Rusų kultūros centro vadovė pasigenda Lietuvos valdžios dėmesio sprendžiant rusų tautinės mažumos problemas. Kita vertus, ji pripažino, kad ir Maskva nepakankamai dėmesinga savo tautiečių padėčiai užsienyje, menkai finansuoja jų kultūrinę veiklą. Štai ir prie to apskritojo stalo rusų valdžios pareigūnų, regis, nebuvo. Tai buvo akademikų, visuomeninių organizacijų surengta diskusija, sakė T.Jasinskaja.
Neseniai Maskvoje vyko dar vienas renginys, kuriame kalbėta apie rusų padėtį Baltijos šalyse. Jį organizavo praėjusią vasarą prezidento Vladimiro Putino įsaku suformuotas fondas Rusų namai, skirtas užsienyje gyvenantiems tautiečiams palaikyti. Nepriklausomi apžvalgininkai užsimena, kad prisidengdamas kilniais kultūrinės tapatybės palaikymo tikslais šis fondas gali bandyti įgyvendinti agresyvius Maskvos ekonominės ekspansijos planus. Rusų namų forume Maskvoje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apgailestaudamas kalbėjo apie neva engiamus rusus Baltijos šalyse.
Sutinka su savo padėjėja
Seimo narė I.Rozova sutiko su T.Jasinskajos išvadomis, kad rusų kalbos, kultūros bei tradicijų erdvė Lietuvoje po truputį mąžta, ir tai nėra gerai.
O apie savo bėdas rusai ir turi kalbėti Rusijoje. Juk Lietuvoje gyvenantys lenkai apie savąsias kalba Lenkijoje, lietuviai, gyvenantys Airijoje, atvažiuoja į Lietuvą ir čia kalba apie savo bėdas, samprotavo I.Rozova.
Kitas rusų tautybės Seimo narys Vladimiras Orechovas dienraščiui teigė nesutinkąs, kad rusai Lietuvoje engiami. Mūsų šalyje daugybė problemų buvo išspręsta dar nepriklausomybės aušroje, kai visiems čia gyvenantiems žmonėms ir lietuviams, ir lenkams, ir rusams buvo suteikta lietuvių pilietybė. Todėl dabar, matyt, nevertėtų kalbėti apie tokias bėdas, kokias patiria Latvijoje ar Estijoje gyvenantys rusai. Manyčiau, Lietuvoje rusų problemos yra palyginti nedidelės ir nesunkiai išsprendžiamos. Todėl kalbėti apie rusų kalbos pamynimą ar nepagarbą jai Lietuvoje būtų mažų mažiausiai neetiška, sakė V.Orechovas.
Skundėsi diskriminavimu
I.Rozova dar rugsėjo pradžioje turėjo nemalonumų dėl dalyvavimo Taline surengtame Baltijos valstybėse gyvenančių rusų susirinkime. Jame buvo priimtas kreipimasis į Rusijos valdžią, kuriame skundžiamasi dėl rusų mažumos diskriminavimo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Po šio skandalingo kreipimosi nuo I.Rozovos atsiribojo Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija Seime, nors iš savo gretų ir neišmetė.
I.Rozova teisinasi, kad pati nepasirašė jokio dokumento Taline. Kreipimąsi į Rusijos valdžią, bet ne į prezidentą V.Putiną, pasak parlamentarės, priėmė konferencijos organizatoriai visų dalyvių vardu.
Naujausi komentarai