Į šaudyklą Dainorą ir Vilių atvedė bendras tikslas – būti pasirengusiems dienai X.

„Geopolitinė situacija – vienas dalykas, kitas – visą laiką norėjau kažkaip prisidėti prie pilietinio pasipriešinimo. Iš tikrųjų tas įgūdis gali kažkada būti labai pravartus“, – sakė šaudymo mokymų dalyvė Dainora Saulėnaitė-Štarienė.

„Tiesiog dėl savisaugos... Dėl instinkto, kai jauti, kad nežinia, kada, kas ir kaip“, – teigė kitas šaudymo mokymų dalyvis Vilius Vilkas.

LNK stop kadras.

Baigę mokymus, Dainora ir Vilius tikisi išlaikyti egzaminą ir įsigyti asmeninį ginklą.

„Jeigu situacija Lietuvoje stipriai ir ženkliai pasikeistų, jautiesi stipresnis – bent jau savo šeimai apginti ir panašiai“, – tvirtino V. Vilkas.

Išmokti šaudyti lietuviai panoro vos prasidėjus karui Ukrainoje. Vėliau eilės prie šaudyklų kiek sumažėjo, tačiau dabar jos vėl sausakimšos.

„Per šių metų pirmą ketvirtį leidimų įsigyti ginklą ir šių mokymų kreipėsi apie 30 proc. daugiau žmonių negu praėjusiais metais“, – pastebėjo „Ekskomisarų biuro“ generalinis direktorius Vytautas Labeckas.

Mokymų organizatoriai atkreipia dėmesį, kad norinčiųjų padaugėjo ir dėl neprognozuojamos Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo politikos bei kol kas nesėkmingų taikos derybų.

„Turėdavome per mėnesį viename mieste apie 10–15 klientų, o dabar per mėnesį formuojame keletą grupių. Kad mokymas būtų kokybiškas, grupę sudaro daugiausiai 25 žmonės. Ypač pastaruoju metu – beveik pusė grupės moterų, pusė grupės vaikinų“, – sakė „Gynyba“ vadovas Linas Ubartas.

LNK stop kadras.

Lenkai šalies mokyklose įvedė privalomą karinį mokymą – šaudyti mokosi net vaikai. Tad savanoriškas lietuvių noras įgyti bazinių žinių, anot politikų, yra sveikintinas.

„Priartėjimas prie ginklo, glaudesnis piliečio ir ginklo santykis, ginant savo nuosavybę, savo šeimą, yra svarbus. Jis augina valią ginti savo šalį“, – įsitikinęs buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Nuo rudens gynybos žinias su Šaulių sąjunga stiprina Lietuvos devintokai. Politikai tikisi, kad mokymų tik daugės.

„Išmokti valdyti ginklą turėtų būti kiekvieno piliečio pareiga. Turime pasiekti, kad kažkuriuo metu – nuo mokyklų iki kariuomenės – visa visuomenė sugebėtų naudotis ginklu atėjus karui ar kitai krizei“, – aiškino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.

Gyventojų, kurie turi registruotą ginklą, kasmet vis daugėja – tokių šiuo metu yra beveik 100 tūkstančių.

Baigę mokymus, žmonės dažniausiai įsigyja B kategorijos ginklus – pistoletus, revolverius.

„Jie yra pakankamai galingi. Jei kalbame apie pistoletus, tai jų energija siekia apie 500 džaulių, o kai kurių ilgojo lygiavamzdžio šautuvų – net apie 2000 džaulių“, – aiškino L. Ubartas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šaudymo mokymuose įgaunamos bazinės žinios.

„Sužino apie ginklo sandarą, moka jį išrinkti, surinkti, iššauti, tačiau didelė dalis mokymų susijusi ir su taisyklėmis – kur ginklą galima naudoti, kur negalima, kaip jį laikyti“, – nurodė V. Labeckas.

Tačiau to nepakanka. Anot specialistų, būtina nuolat praktikuotis. Tik kad šaudyklų trūksta, o atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, jų poreikis dar labiau augs.

„Jeigu ateis lėšos, skirtos gynybai – ES fondas sudaro 800 mlrd. eurų, plius 150 mln. gynybos pramonei – ir mes įsipareigosime jas rasti lėšų, manau, kad šaudyklų klausimas bus išspręstas“, – teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas.

Ž. Gedvilos / ELTOS nuotr.

Buvęs krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas sako, kad šaudymo kursų nepakanka, jei nori tiesiogiai prisidėti prie šalies gynybos. Jis ragina jungtis prie komendantūrų ir kitų gynybos struktūrų.

„Turime apie 60–70 tūkst. medžiotojų, bet klausimas – kiek jų yra komendantūrose, kur būtų koordinuojami jų veiksmai? Tu žinai, kur ir kaip, turėdamas savo ginklą, gali būti naudingas valstybės gynyboje – vykdydamas užnugario funkcijas, saugodamas tiltus, kovodamas su diversinėmis grupėmis“ – įsitikinęs jis.

Anot policijos, daugiau ginklų šalyje kelia ir rizikų. Svarbu pasirūpinti, kad ginklai nepakliūtų į netinkamas rankas.

„Kuo daugiau ginklų gyventojai turi namuose, tuo didesnė įtaka vidaus saugumui. Vyksta įvairūs kivirčai, barniai, smurto atvejai, kuriuose šaunamieji ginklai taip pat gali būti panaudojami“, – sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Vis dėlto dažniausiai nelaimės nutinka, kai namuose laikomas ginklas yra nelegalus.