Lietuvos vadovai parveža gerų žinių Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuvos vadovai parveža gerų žinių

2007-12-15 00:00

Briuselyje vykusiame Europos viršūnių susitikime Lietuvai svarbūs energetiniai klausimai neaptarti, tačiau mūsų šalies vadovai apie juos kalbėjosi su kitų valstybių lyderiais

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Patenkintas sutartimi

Vakar Briuselyje prasidėjus Europos vadovų (EVT) susitikimui, Prezidentui Valdui Adamkui, ministrui pirmininkui Gediminui Kirkilui ir užsienio reikalų ministrui Petrui Vaitiekūnui teko pastovėti ilgokoje eilėje, kol jie paspaudė ranką ES pirmininkaujančios Portugalijos premjerui Jose Socratesui ir diplomatijos vadovui Luisui Amado. Tokios valstybių vadovų eilės jau tapo nuolatiniu ES viršūnių susitikimų reiškiniu. Iki 27 narių išsiplėtusi bendrija tapo nebepaslanki.

Tikimasi, kad gigantiškai ir dar plėstis ketinančiai ES lengvumo bei polėkio suteiks ketvirtadienį Lisabonoje pasirašyta Reformų sutartis, numatanti sprendimų priėmimo supaprastinimą ir valstybių veto atšaukimą.

Kita vertus, Reformų arba Lisabonos vardo sutartis atima iš valstybių, tarp jų ir Lietuvos, kai kurias turėtas teises. Tarkime, įvedus nuolatinio EVT pirmininko pareigas kas pusmetį besikeičiančios ES pirmininkaujančios šalies vadovui nebeteks pavadovauti visai ES. Be to, atimama teisė iš visų ES narių turėti savo komisarus Europos Komisijoje. Jų bus 18. Komisarai bus renkami rotacijos principu. Bus sumažintas ir kiekvienos valstybės turimų europarlamentarų skaičius.

Prezidentas V.Adamkus atmeta nuogąstavimus, kad tai sumažins Lietuvos teises ir svorį ES. „Neteisinga būgštauti, neva neteksime savo komisaro. Tai atsitiks ir kitoms valstybėms. Vienu metu mes neturėsime komisaro, kitu – Vokietija arba Prancūzija. Tad lygios teisės visiems išlieka“, – sakė Lietuvos vadovas. Lisabonos sutartį jis vadino istoriniu dokumentu, kuris padės ES žengti į priekį.

Prezidentas, premjeras, užsienio reikalų ministras ir juos lydinti gana gausi Lietuvos pareigūnų svita Lisabonos sutarties pasirašymą atšventė ketvirtadienio vakarą jau atvykę į Briuselį. Iki vėlyvos nakties penkių žvaigždučių viešbučio „Royal Windsor Palace“, kuriame apsistojo lietuvių delegacija, restorane netilo triukšmas, bokalų skimbčiojimas ir linksma muzika.

Paslaptingos geros žinios

Lietuvai aktualiais energetikos klausimais šiame EVT susitikime nekalbėta. Pasak Lietuvos nuolatinės atstovybės prie ES vadovo ambasadoriaus Ryčio Martikonio, energetinio saugumo užtikrinimo klausimai taps pagrindiniai po pusmečio rengiamame bendrijos viršūnių susitikime.

Tačiau energetikos reikalai buvo aptarti Lietuvos atstovų pokalbiuose su kitų valstybių vadovais.

Premjeras G.Kirkilas paslaptingai užsiminė apie „geras naujienas dėl galimybės pratęsti Ignalinos
atominės elektrinės (IAE) darbą“. Jis nedetalizavo šių naujienų, tik tvirtino, kad „kai kurios valstybės remia tokį Lietuvos siekį“.

D.Grybauskaitės įspėjimas

Briuselyje šiomis dienomis lankėsi ne tik aukščiausi Lietuvos pareigūnai, bet ir Seimo pirmininko pavaduotojas, opozicinių konservatorių lyderisAndrius Kubilius. Jis pa-bendravo su eurokomisaru energetikos klausimais Andriu Piebalgu bei Europos Komisijos nare nuo Lietuvos Dalia Grybauskaite.

A.Piebalgas Lietuvos politikui pareiškė, kad ES lauks studijos dėl Lietuvos energetinės situacijos po IAE uždarymo ir įvertins, ar ji leistų galvoti apie uždarymo atidėjimą.

A.Kubilius taip pat išgirdo eurokomisaro įspėjimą, kad Lietuvai gali tekti peržiūrėti savo nacionalinio investuotojo struktūrą, jeigu ES priims direktyvą dėl privalomo elektros energijos gamybos, tiekimo ir paskirstymo rinkų padalijimo.

Su D.Grybauskaite Seimo vicepirmininkas aptarė finansinę Lietuvos padėtį. Komisarė įspėjo, kad ekonominė padangė tebėra debesuota. „Ji sakė, kad dar juodesni debesys ateina, nes nuo Naujųjų metų ne tik mums, bet ir visur didės energetinių išteklių kainos. Pirmasis kitų metų pusmetis bus sunkus ir įtemptas“, – dienraščiui pasakojo A.Kubilius.

Daugiau naujienų