„Manome, kad, siekiant nesudaryti prielaidų naujiems rezonansams ir galimybėms kelti klausimus dėl Seimo neproporcingo kišimosi į LRT institucinį nepriklausomumą, Seimui nevertėtų planuoti įstatymo pakeitimų ar kitų iniciatyvų (paminėtinas darbo grupės siūlomas Seimo pavedimas Kultūros ministerijai dėl viešųjų paslaugų sutarties idėjos apsvarstymo pagal komercinės žiniasklaidos pasiūlymą), kurios keistų nusistovėjusią ribą tarp valstybės institucijų ir LRT“, – teigiama trečiadienį išplatintame tarybos pranešime.
Seimo valdyba prieš kurį laiką kreipėsi į Kultūros ministeriją, kad ši parengtų LRT įstatymo pataisas, nustatant naują nacionalinio transliuotojo finansavimo modelį. Norima, kad LRT su Vyriausybės įgaliota institucija sudarytų viešųjų paslaugų sutartis, kuriose būtų nustatytos užduotys ir tikslai, už kuriuos valstybė mokėtų nacionaliniam transliuotojui.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas yra sakęs, kad naują finansavimo modelį prašoma parengti iki rugsėjo 1 dienos.
Viešųjų paslaugų sutarties modelį LRT įstatymo pataisas rengusiai darbo grupei pasiūlė Interneto žiniasklaidos asociacija.
LRT taryba priminė, kad pasisako už nacionalinio transliuotojo finansavimo automatizmo principo išlaikymą.
Pagal galiojantį įstatymą, šios įstaigos veikla finansuojama iš užpraėjusių metų faktiškai gautų gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo pajamų dalies. Pernai Seimas nustatė, kad LRT kasmet skiriama 0,75 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 0,8 proc. akcizo pajamų. Iki tol ji gaudavo 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. akcizo pajamų.
„Taip pat atkreipiame dėmesį, kad LRT finansavimo ribojimo klausimas Seime sprendžiamas jau trejus metus iš eilės. Tai nėra į LRT finansinį ir institucinį nepriklausomumą orientuota praktika, o dėl tokio neapibrėžtumo nukenčia LRT veiklos planavimas“, – pažymima tarybos pareiškime.
Vertindama darbo grupės parengtus Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo pakeitimus, taryba akcentavo, kad būtina tinkamai subalansuoti ir gerosios valdysenos principais paremti ryšius tarp tarybos, siūlomos įkurti valdybos bei generalinio direktoriaus.
„Visi planuojami pokyčiai turi būti pagrįsti ir proporcingi sprendžiamoms problemoms, taip pat būtina įvertinti jų finansinį poveikį ir suteikti laiko pasirengimui įgyvendinti“, – teigė ji.
Pareiškime rašoma, kad LRT tarybos nariai neturi bendros nuomonės dėl siūlymo įsteigti naują valdymo organą – valdybą. Tarybos narių pozicijos šiuo klausimu svyruoja nuo ypač kritiškų – dėl pagrįstumo trūkumo ar aiškaus neiškomunikavimo, valdymo komplikavimo ir kaštų didinimo – iki rezervuotai palaikančiųjų.
Konkrečios pozicijos taryba neišsakė ir dėl siūlymo didinti LRT tarybos narių skaičių nuo 12 iki 15.
„Patys būdami tarybos nariais, esame tam tikro užprogramuoto interesų konflikto situacijoje, todėl nuo tarybos narių skaičiaus didinimo (nuo 12 iki 15) idėjos vertinimo ir komentavimo susilaikome. Tačiau laikomės pozicijos, kad šis, kaip ir kiti įstatymo pakeitimai, turi būti pagrįsti poreikiu ir atitikti Konstitucinio Teismo išaiškinimus, tarp kurių paminėtinas išaiškinimas, kad tarybą turi sudaryti asmenys, kuriuos pagrįstai būtų galima laikyti visos visuomenės (o ne interesų grupių, įskaitant profesines) atstovais“, – rašoma pareiškime.
Jame pabrėžiama, kad tarybos nariai ir dabar yra nepriklausomi, nėra politizuoti, nors dalį jų deleguoja Seimas ir prezidentas.
Pasisakydama dėl LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos, taryba pakartojo, kad yra už slaptą balsavimą tiek skiriant, tiek atleidžiant vadovą, už dviejų trečdalių kartelės išlaikymą balsuojant dėl atleidimo ir už aiškius atleidimo pagrindus.
Seime jau pradėtus svarstyti LRT įstatymo pakeitimus, susijusius su valdysena, parengė speciali darbo grupė. Ji buvo sudaryta po to, kai pernai gruodį valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, lengvinančių nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimą iš pareigų.
Tuomet dėl grėsmės žodžio laisvei prie Seimo surengti keli protesto mitingai, juose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
(be temos)