Visgi vienas tarybos narys Deimantas Jastramskis sako abejojantis, ar sprendimas įtraukti tokį klausimą į posėdžio darbotvarkę iš tikrųjų rodo nuoširdžius ketinimus trauktis.
M. Jurkynas teigė, jog taryba dėl atsistatydinimo spręs sausio 20 dieną.
„Atsižvelgdama į žurnalistų reikalavimus, LRT taryba pasitarusi nusprendė į sausio 20 dienos posėdžio darbotvarkę įtraukti klausimą dėl atsistatydinimo“, – BNS sakė M. Jurkynas.
Nepasitikėjimą LRT taryba antradienį pareiškė apie du trečdaliai įstaigos darbuotojų.
Įstatymas numato, kad atsistatydinus LRT tarybai automatiškai pareigas palieka ir organizacijos generalinis direktorius bei jo pavaduotojas. Tokį sprendimą taryba turi priimti vienbalsiai.
Sprendimą atsistatydinti visiems kartu antradienį pasiūlė ir dabartinė LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
BNS rašė, kad įtampa dėl transliuotojo vadovybės ateities sukilo Seimui skubos tvarka svarstant LRT įstatymo pataisas, numatančias lengvesnę įstaigos generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.
LRT tarybos narys D. Jastramskis BNS sakė įtariantis, kad sprendimas įtraukti atsistatydinimo klausimą į sausio 20 dienos posėdžio darbotvarkę – deklaratyvus.
Iki sausio 20 dienos daug kas gali įvykti ir sunku pasakyti, kas nutiks, bet nematau potencialo tarybai priimti tokį sprendimą.
„Iki sausio 20 dienos daug kas gali įvykti ir sunku pasakyti, kas nutiks, bet nematau potencialo tarybai priimti tokį sprendimą“, – teigė D. Jastramskis.
„Trejus metus dirbdamas su šiais kolegomis jau pakankamai gerai juos pažįstu. Negaliu pasakyti, ką kiekvienas kolega darys, bet kadangi taryba negalėjo ignoruoti daugiau nei 400 LRT darbuotojų parašų po pareikštu nepasitikėjimu, tai deklaratyvus įsitraukimas į darbotvarkę turėjo įvykti“, – pridūrė jis.
D. Jastramskis sakė, kad LRT taryba posėdžio metu nepritarė jame dalyvavusių žurnalistų ir jo pasiūlymui pareikšti poziciją, raginančią Seimą stabdyti įstatymo dėl lengvesnio LRT vadovo atleidimo priėmimą.
„Keli tarybos nariai pasisakė už, bet kai papildomai perklausiau, ar pareiškiame poziciją, ar ne, stojo tyla ir posėdis baigėsi. Balsavimo nebuvo“, – teigė tarybos narys.
Seimas svarsto pataisas, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius gali būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Tiek LRT administracija, tiek dalis žiniasklaidos bendruomenės teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
Dėl grėsmės žodžio laisvei praėjusią savaitę surengtame mitinge prie Seimo dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių. Protesto akcijos tęsiamos ir šią savaitę.
LRT taryba yra aukščiausias įstaigos valdymo organas, susidedantis iš 12 narių. Tarybos narius skiria Seimas, prezidentas ir keturios visuomeninės organizacijos.
Naujausi komentarai