„Auditai yra normali įstaigų gyvenimo dalis. Audito išvadas reikia įgyvendinti. Auditas yra priemonė veiklos tobulinimui, tą ir ketiname padaryti. Aš nematau pagrindo atsistatydinti ir to neketinu daryti“, – antradienį Seime teigė LRT generalinė direktorė.

Taip ji kalbėjo atsakydama į Seimo Audito komiteto pirmininko „aušriečio“ Artūro Skardžiaus klausimą.

„Kodėl jūs iki šios dienos dar nesistatydinote, išvydusi tokias jūsų administruojamo subjekto išvadas?“ – klausė parlamentaras.

BNS rašė, kad visuomeninio transliuotojo auditą Valstybės kontrolei atlikti šių metų balandį pavedė Seimas, tai padaryti siūlė „aušriečiai“.

Į suvažiavimą dar praėjusią savaitę susirinkę pastarosios partijos politikai priėmė rezoliuciją, kurioje aiškino, kad audito metu „nustatyta daugybė sunkių finansinių pažeidimų, už kuriuos bet kam kitam būtų uždėti antrankiai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, LRT viršūnėlė kol kas atsipirko valstybės vadovų švelniu pabarimu“.

Dalis žiniasklaidos bendruomenės anksčiau nerimavo, kad politikų inicijuojamas auditas, kaip ir prezidentą Gitaną Nausėdą 2019-ųjų kampanijoje konsultavusio politologo Mindaugo Jurkyno skyrimas LRT tarybos pirmininku, gali politizuoti transliuotoją.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė vėliau žurnalistams sakė jaučianti dalies politikų puolimą bei pakartojo, kad labiau baimintasi ne paties audito rezultatų, o jo politizavimo.

„Šiandien iš dalies tą salėje ir matėme. Bandoma tiesiog perdėti ir sureikšminti tam tikrus dalykus, kurie galbūt kitą kartą yra ir procedūriniai. Mes taip pat stebime visą žiniasklaidą ir matome (...) kaip yra manipuliuojama tomis išvadomis“, – sakė ji.

Valstybės kontrolė audito metu nustatė dirbančiųjų socialinių garantijų rizikas, turinio prieinamumo ir pirkimų spragas.

„Norisi priminti, kurie iš radinių yra esminiai ir labai svarbūs. Pirmas yra dirbančių žmonių socialinės garantijos. Ir tikrai reikia mažinti autorinių sutarčių (...). Antra dalis yra susijusi su pirkimais (...) dauguma pirkimų gali susidurti su iššūkiais. Ir trečias dalykas, kuris esminis pirkimų srityje, tai yra vidaus kontrolė. Vidaus kontrolės sistema turi būti veiksminga, skaidri, gerai veikianti ir čia neatsitiktinai radome dalykų, kuriuos reikia sistemiškai sutvarkyti. Taigi yra tikrai esminių veiklos tobulinimo sričių būtent skaidrumui ir efektyvumui“, – pristatydama audito rezultatus antradienį kalbėjo valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Nacionalinio transliuotojo vadovė savo ruožtu teigė, kad auditas parodė, jog LRT veikia iš esmės tinkamai, o rekomendacijos bus įgyvendintos. Dalis politikų tvirtino, kad nustatyti veiklos trūkumai yra šiurkštūs.

LRT veiklą 2021–2024 metais įvertinusi Valstybės kontrolė nustatė, jog pernai 89 proc. programų sukūrimo ir gaminimo pirkimų LRT vykdė neskelbiamų apklausų būdu, kreipiantis į konkretų tiekėją. Jų finansinė vertė – 12,74 mln. eurų arba 53 proc. visų pirkimų sumos.

„Toks konkurencijos nebuvimas gali didinti įsigyjamų prekių, paslaugų ar darbų kainas ir mažinti galimybes ekonomiškiau panaudoti viešąsias lėšas“, – tvirtino Valstybės kontrolė.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžė, kad šitaip vykdydama pirkimus LRT nepažeidė įstatymų, o neskelbiamos apklausos leidžia įsigyti populiarų turinį ir transliacijas.

Valstybės kontrolė taip pat pasiūlė Vyriausybei patikslinti jos priimtą aprašą dėl programų pirkimo būdo pasirinkimo. Į šią rekomendaciją premjerė Inga Ruginienė sakė atsižvelgsianti.

LRT tarybai taip pat rekomenduota didinti nepriklausomų narių dalyvavimą tarybos komitetuose, jų dalį padidinant iki 50 procentų. Šiuo metu dviejuose iš trijų tarybos komitetų nepriklausomi nariai sudaro 40 proc. komitetų sudėties.

M. Jurkyno teigimu, nepriklausomų narių skaičius didės.

Nacionalinio transliuotojo finansavimas šiemet siekia daugiau nei 79,6 mln. eurų.