MATO DISKRIMINACIJĄ: PASIENIEČIAI MOKO, KAD PAMAČIUS TAMSESNIO GYMIO ŽMOGŲ, IŠKART JIEMS PRANEŠTI

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė atkreipė dėmesį, kaip Lietuvoje, net institucijų lygmeniu, traktuojami migrantai. Kontrolierei užkliuvo, kad pasienio gyventojus pasieniečiai moko pamačius tamsesnio gymio žmogų iškart skambinti jiems, o jei atvykėlis pasibeldžia į duris kad ir paprašyti vandens, ragina būti budrius, nes esą „nežinia, ką jis gali padaryti“, praneša Info diena.

Migrantai – ne grėsmė saugumui

„Pastaruoju metu, prasidėjus visiems šitiems neramumams, apie kuriuos kalbama, vartojami terminai daro labai didelę įtaką formuojant apskritai visuomenės nuostatas ir požiūrį į atvykstančius asmenis, migrantus. Ypač vadinant visus asmenis nelegaliais migrantais, kalbant, kad atvykstantys asmenys yra grėsmė saugumui. Tai daro labai didelę įtaką visuomenės nuostatoms, o tos visuomenės nuostatos ir taip nėra labai teigiamos, jeigu pasižiūrėtume į tyrimo instituto praėjusių metų duomenis. Kas ketvirtas gyventojas nenorėtų gyventi kaimynystėje šalia musulmonų, kas trečias nenorėtų gyventi šalia pabėgėlio, kas penktas gyventojas nenorėtų gyventi šalia irakiečio“, – kalbėjo B. Sabatauskaitė.

Tiesiog tie žmonės, kurie atvyksta, neneša atsakomybės už Baltarusijos valdžios veiksmus.

„Kai turime labai neigiamas nuostatas, jos daro įtaką ir elgesiui su tais asmenimis. Ir iš esmės tokie įspėjimai, kad „jeigu pamatysite tamsesnio gymio asmenį, būtinai mums praneškite“, daro įtaką ir rasiniam asmenų profiliavimui. Mes turime ir Lietuvos piliečių, kurie irgi turi tamsesnę odos spalvą. Iš esmės bendrai įspėti gyventojus apie apskritai poreikį saugotis, tarkim, gyvenant vienkiemiuose, kad bet kas gali ateiti į namus, nepriklausomai nuo odos spalvos, tautybės ir kitko, nėra savaime blogas dalykas“, – aiškino lygių galimybių kontrolierė.

Anot B. Sabatauskaitės, svarbu prisiminti, kad beveik kiekvienas žmogus tarp savo artimųjų turi emigravusių žmonių: „Reikia pasakyti, kad ilgą laiką Lietuva buvo tokia šalis, iš kurios migravo asmenys, ir nebuvo tokio įpročio, kad Lietuva galėtų būti ta šalis, į kurią  atvažiuoja daugiau žmonių. Bet matomos tam tikros tendencijos, ankščiau buvo ir partijų, kurios savo rinkiminėse kampanijose naudodavo neigiamų nuostatų skatinimą migrantų arba pabėgėlių atžvilgius. Bet labai gerai yra prisiminti, kad mes ne vieni savo giminėse turime asmenų, kurie ieškojo prieglobsčio, ieškojo saugumo. Mes tikrai visi turime savo šeimose artimųjų, kurie yra išvažiavę iš Lietuvos ieškoti geresnio gyvenimo. Aš manyčiau, kad reikėtų atsargiau apie tai komunikuoti.“

Nuomonę formuoja valstybinės institucijos

„Nesakau, kad apskritai nereikia kritikuoti Baltarusijos elgesio. Suprantama, kad su tokia kaimyne yra labai didelių įtampų ir kad jie prisideda prie to, kas vyksta dabar. Tiesiog tie žmonės, kurie atvyksta, neneša atsakomybės už Baltarusijos valdžios veiksmus“, – sakė kontrolierė.

Pasak B. Sabatauskaitės, labai didelę įtaką lietuvių požiūriui į migrantus turi valstybinės institucijos: „Jos neabejotinai daro įtaką visuomenės nuomonei, nuostatoms. Pabėgėliams tikrai sunku rasti būstą nuomai, nes nenori nuomoti tiems asmenims, nenori šalia jų dirbti, kartais jie susiduria su neigiamu elgesiu gaunant paslaugas. Svarbu į tai atkreipti dėmesį. Akivaizdu, kad atvykstant didesniam skaičiui asmenų, susiduriama su tam tikrais iššūkiais. Apie tuos iššūkius reikėtų kalbėti su tais pačiais pabėgėliais, prieglobsčio prašytojais arba migrantais – kokie jų poreikiai, kaip jie jaučiasi atvykę? Bet ne gąsdinti visų, kad savaime, vien dėl buvimo migrantu, žmogus yra savaiminė agresija.“

Paklausta, ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į tas institucijas, kad ta komunikacija pasikeistų, kontrolierė sakė, kad „šiuo metu vyksta diskusijos. Mes neabejotinai kreipsimės ir parašysime tiesiog atsargiai komunikuoti kalbant apie migrantų statusą ir asmenis, kurie atvyksta, formuojant visuomenės nuomonę jų atžvilgiu“.