„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ apie pasirengimą krizėms diskutavo Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė (toliau – I. S.), Seimo narys Kazys Starkevičius (toliau – K. S.), krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas (toliau – T. G.), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus viršininkas Ernestas Trunovas (toliau E. T.).
– Kam reikėjo šio audito ir ką jis atskleidė?
– I. S.: Kalbant apie rezervą, tai jau nebe pirmas auditas. 2017-aisiais Valstybės kontrolė buvo atlikusi auditą, buvo suformuluotos rekomendacijos, o jų įgyvendinimą mes nuolat stebime. Jeigu matome, kad situacija negerėja, o ši sritis valstybei yra itin svarbi, imamės veiksmų.
Turime labai aiškiai suprasti, kad valstybės rezervas yra vienas svarbiausių valstybės saugumo architektūros elementų. Jis yra lygiai toks pat svarbus kaip divizija, priedangos, pilietinis pasipriešinimas ir panašūs dalykai.
Dar iki man ateinant buvo priimtas sprendimas atlikti šį auditą. Auditoriai jau tuomet matė rizikas, todėl auditas ir buvo atliktas. Ataskaitoje susifokusavome ne tik į maisto atsargas. Valstybės rezervą sudaro ne tik maistas, bet ir itin svarbios medicinos, civilinės saugos bei susisiekimo atsargos.
Viena iš mūsų rekomendacijų – aktyviau įtraukti Krašto apsaugos ministeriją ir Mobilizacijos departamentą, nes šiuo metu jie nedalyvauja rezervo formavimo klausimuose. Mūsų įsitikinimu, tai nėra nei gerai, nei tvaru valstybei.
Formuojant rezervą, daugiausia dėmesio skiriama trumpalaikėms, metinėms užduotims – kiek ir ko reikia sukaupti iki metų pabaigos. Tačiau didesnė problema yra ta, kad tiek pats rezervas apskritai, tiek šios metinės užduotys nėra formuojamos įvertinus pagrindines, didžiąsias grėsmes.
Tai ir yra pagrindinis mūsų audito akcentas bei rekomendacija – rezervas turi būti planuojamas ilgoje perspektyvoje, atsižvelgiant į galimus pavojus.
– Ką rodo šios išvados?
– K. S.: Jos rodo, kad atsargoms reikia skirti tinkamą dėmesį. Pokyčiai prasidėjo, kai pradėjome analizuoti Ukrainos pamokas.
Anksčiau maisto rezervas buvo kaupiamas dideliuose sandėliuose, pavyzdžiui, grūdai – Jonavos sandėliuose, už kurių saugojimą buvo mokama. Tačiau, kaip suprantame, pakaktų vieno drono, ir tų atsargų nebeliktų.
Valdymas iš esmės buvo pakeistas: Krizių koordinavimo centras perėmė visą koordinavimą, o anksčiau centralizuoti sandėliai dabar išdėstyti visuose Lietuvos regionuose. Negaliu detalizuoti, kur ir pas ką jie yra, tačiau kriziniu atveju iš visų šių sandėlių būtų galima operatyviai perduoti reikalingą vandenį ar maisto atsargas tiems, kam jų labiausiai reikia.
Jeigu pasižiūrėsime, kiek šių metų biudžete skirta lėšų atsargoms kaupti ir jų saugojimui apmokėti, čia ir prasideda problema – tų lėšų nėra pakankamai.
– Ar iš tiesų vienintelė problema – pinigai?
– I. S.: Kaip auditoriai, matome itin didelę problemą – skirtos lėšos buvo nepanaudotos. 2022 metais nepanaudota 65 procentai rezervui skirtų lėšų, 2023 m. – 58 procentai, o 2024 m. – 37 procentai. 2024 m. dalis nepanaudotų lėšų buvo perskirstyta institucijų poreikiams.
Todėl kelti pinigų problemą į pirmą vietą tikrai nėra teisinga. Tam tikrų veiksmų buvo imtasi, tačiau jų akivaizdžiai per mažai – rezultatai kalba patys už save.
Kaip žinia, atlikome ir priedangų bei pilietinio pasipriešinimo auditą. Labai aiškiai matyti, kad gynybos srityje turime aiškius tikslus – tiek finansavimo, tiek užduočių prasme: žinome, ką ir iki kada turime padaryti.
Tuo tarpu kalbant apie civilinio atsparumo dalį – priedangas, pilietinį pasipriešinimą ir valstybės rezervą, kuris tiesiogiai susijęs su gyventojų saugumu ir jų aprūpinimu, – labai trūksta aiškių tikslų, prioritetų, finansavimo bei terminų.
Mūsų įsitikinimu, Nacionalinis krizių centras galbūt net turėtų būti stiprinamas, nes jam keliami lūkesčiai ir užduotys yra labai dideli.
Ar dabartinė institucinė sąranga atitinka valstybės uždavinius – diskutuotinas klausimas. Audito metu surinkti įrodymai ir skaičiai rodo, kad priimti sprendimai situacijos nepagerino.
– Koks šiandien yra bendras Lietuvos pasirengimo lygis?
– T. G.: Nuo 2022 m. turime labai aiškų suvokimą – ne tik politiniame, bet ir ministerijų bei kitų institucijų lygmenyje. Daugeliui pasirengimas nėra nauja tema: į jį investuojama, skiriama pakankamai resursų ir laiko. Pokyčių dinamika tikrai eina į gerąją pusę.
Kalbant apie pasirengimo lygius, svarbiausias – gynybos pasirengimo lygmuo, už kurį tiesiogiai atsakinga Krašto apsaugos ministerija. Čia matome didžiulį pokytį, kurį pastebi ir visuomenė. Jaučiamas didesnis pasitikėjimas dėl finansavimo ir aiškių tikslų, kuriuos turi pasiekti ministerija.
Svarbu ir tai, kad Krašto apsaugos sistemai skirtas finansavimas nukreipiamas tiek pajėgumų stiprinimui, tiek reikalingų atsargų Lietuvos kariuomenei sukaupimui, siekiant užtikrinti reikiamą parengtį.
– Kalbant apie individualų pasirengimą – kas šioje srityje svarbiausia?
– E. T.: Kadangi dabar yra taikos metas, natūralu, jog kritinio požiūrio dažnai trūksta – gal jo ir nereikia kasdien. Suomijos pavyzdys rodo labai gerą pasirengimą, tačiau jį nulėmė istorinės, karčios patirtys, kurios tapo pamokomis.
Buvo laikotarpis, kai daugelis valstybių šiek tiek apleido pasirengimą. Tačiau laikai keičiasi: tos šalys, kurios išlaikė infrastruktūrą bent minimaliai parengtą ir aktyvią, šiandien yra geresnėje situacijoje.
Buvo laikotarpis, kai daugelis valstybių šiek tiek apleido pasirengimą. Tačiau laikai keičiasi: tos šalys, kurios išlaikė infrastruktūrą bent minimaliai parengtą ir aktyvią, šiandien yra geresnėje situacijoje.
Nuo 2022-ųjų mes gerokai rimčiau žiūrime į pasirengimą. Suaktyvėjimas jaučiamas, vykdoma nemažai pasirengimo priemonių. Pavyzdžiui, kolektyvinės apsaugos statiniai yra kelių rūšių, o gyventojams aktualiausios – priedangos, skirtos slėptis nuo karinio pobūdžio grėsmių. Nuo 2022 m. jų skaičius išaugo – dabar daugiau nei pusė gyventojų galėtų pasislėpti.
Žinoma, priedangų parengties lygis ir sąlygos dar nėra tokios, apie kokias norėtųsi kalbėti – viskas tobulintina. Tačiau žingsniai daromi, projektai finansuojami.
Be to, kiekvienas žmogus turėtų būti pasirengęs bent 72 valandas apsirūpinti maistu savarankiškai. Namų sąlygomis tokių maisto atsargų galima laikyti daugiau.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)