Motinos diena

Mažai širdelei dovanojo širdį

Kai Ilona Gumuliauskienė įteisino mažosios Jurgitos globą, apkalbų netrūko. „Tau ką, pinigų mažai?“ - tiesiai paklausė viena moters bendradarbė.

Nurijusi nuoskaudą Ilona jai pasiūlė taip pat padaryti gerą darbą - paimti globoti svetimą vaiką, kad dar viena maža širdelė suplazdėtų džiaugsmu. Ilona dirba Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione skalbėja. Jos vyras Romas nuo 1992-ųjų dešimt metų dirbo Lietuvos kariuomenėje. Po traumos tapo trečios grupės invalidu ir dabar yra pensininkas. Šeima antrus metus gyvena daugiabutyje Marių gatvėje prie Kairių poligono. Šiandien lygiai 21 metai, kai pora susituokusi. Jų sūnus Gytis mokosi Vilniaus Gedimino technikos universitete Antano Gustaičio aviacijos institute mechaniko specialybės. Jaunesnioji dukra Deimantė šiemet baigs devintą klasę. Ilona sakė nesijaučianti ypatinga, kad dabar kartu su vyru Romu augins Jurgitą Lukaitę. Moteris didžiuojasi savo noru prisiimta pareiga ir rūpesčiu.

„Senstam, tėvai“, - vieną pavasario vakarą pasakė Ilona Romui. Jiedu nusprendė, kad jų namuose taip trūksta mažo žmogeliuko, kuriam galėtų dovanoti meilę ir šilumą, rūpestį ir saugumą. „Kai manęs visa šeima prašė dar vieno mažiuko - nesiryžau. O kai pasiryžau - jau sveikata nebe ta buvo“ , - sakė Ilona. Sutuoktiniai apsilankė Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnyboje, vėliau kreipėsi į Girulių kūdikių namus. Ten Jurgitą pirmasis įsidėmėjo Romas - smalsios penkiametės akutės pašyte prašė dėmesio. Ji pribėgo prie Gumuliauskų ir padainavo dainelę apie mažus kačiukus. „Ir tada Romas „ištirpo“, - prisimena pirmąją pažintį su mažąja globotine Ilona. Pradžioje mergaitę parsivesdavo tik savaitgaliais, vėliau įteisino globą metams - tai privalomas bandomasis laikotarpis. Parsivežusi Jurgitą iš kūdikių namų pirmuosius mėnesius Ilona ją čiūčiavo it kūdikį. Mergytė naktimis beveik nemiegodavo, vis trynė galvytę į pagalvę, nuolat čiulpė pirštelius, blaškėsi, verkšleno. Ilona kantriai glostė, migdė penkerių metų vaiką ant rankų. Kai po pusmečio šeima kartu su mergaite nuvyko aplankyti jos grupės kūdikių namuose, auklėtojos neatpažino Jurgitos. Ilonos meilė ją pakeitė. Mergytės ligos istorijoje buvo prirašyta daugybė negalavimų. Tačiau kai ji apsigyveno pas Gumuliauskus, per dvejus metus tik sykį sirgo sloga. Jurgita iki jai sukaks 18 metų yra Gumuliauskų globotinė. Sutuoktiniai nuo Jurgitos neslepia jos istorijos. Esą dar blogiau būtų, kai „geri“ kaimynai pasistengtų vieną gražią dieną iškloti „teisybę“. Mergaitės biologinis tėvas atlieka bausmę, motina, kiek Ilona supratusi iš kitų Jurgitos brolių pasakojimų, nusigėrė. Mama kūdikių namuose ją paliko vos mėnesio. Jurgita turi dar dešimt brolių ir sesių. Vieną sesutę - dešimties metų Ievutę šeima neseniai aplankė Plungės vaikų namuose. „Sesė man padovanojo žaislą ir pradėjo verkti“, - pasakojo įspūdžius mažoji Jurgita. Scena, kai susitiko it du vandens lašai viena į kitą panašios sesutės, buvo graudi - apsiverkė ir Romas su Ilona, ir šalia buvusios auklėtojos. Ilona ir Romas puoselėja viltį, kad Jurgitos sesutę taip pat pavyks atsivežti pasisvečiuoti į Klaipėdą, o gal net ir paimti globoti.

Jurgitai kovo aštuntąją suėjo septyneri. Iki jai sukaks18 metų, kas mėnesį iš 500 litų, kuriuos Gumuliauskai gauna už Jurgitos globą, 150 pervedami į mergaitės sąskaitą. Rudenį jie ketina leisti mergaitę į mokyklą, kurioje bus galima ir muzikuoti. Ilona neslėpė, kad guvaus būdo mergytę kartais tenka sudrausminti. Prisiminė, kai praėjusią vasarą buvo ją išgąsdinusi - neatsišaukė kviečiama pietų. „Aplaksčiau visas pamiškes“, - sakė Ilona. Mergaitė grįžo po valandėlės visa šlapia - išsimaudė mariose su kitais vaikais. Tai daryti jai buvo griežčiausiai uždrausta. „Kepštelėjau jai tąkart per sėdynę“, - sakė Ilona. Dabar Jurgita dienas leidžia su tėveliu Romu. Jai labai patinka stebėti, kaip tėtis ruošia blynelius su įdaru ar verda manų košę. Romas mažylę moko skaityti, jiedu net kartu padainuoja. „Kac kac kac kačiukai, maži mažučiukai, šaltos nosytės, riestos uodegytės“, - padainavo ir mus išlydėdama Jurgita.