MEDIKAI PASIGENDA MINISTRO LYDERYSTĖS KOVOJANT SU MOBINGU

Pelke, toksiškais santykiais ir net Černyboliu susidariusią padėtį sveikatos apsaugos sistemoje vadino Seime į diskusiją apie mobingą susirinkę medikai.

Jie pasigedo sveikatos apsaugos ministro Aurelijos Verygos lyderystės ieškant išeičių. Pasak medikų, iškreipti santykiai gydymo įstaigų kolektyvuose yra įsisenėję, tradiciškai perduodami iš kartos į kartą, jie prasideda dar medicinos studijų metu universitete.

Reikia sisteminių pokyčių

Medikai pabrėžia, kad būtina imtis sisteminių pokyčių – įkurti ombudsmeno instituciją, į kurią galėtų kreiptis mobingą darbe patiriantys medikai, įvesti gydymo įstaigų vadovų rotaciją, privalomas psichologines konsultacijas, inicijuoti projektus, kurie gerintų psichologinį klimatą įstaigose, vadovų ir medikų mokymus, keisti darbo apskaitos sistemą bei teisinę bazę, kuri įtvirtintų pacientų atsakomybę. Pasigirdo ir siūlymų inicijuoti partijų politinį susitarimą sveikatos apsaugos sistemos vystymo klausimu.

„Mes dabar turime kadencijos pabaigą. Per susitikimą su ministru yra pasakyta, kad jokių didelių sisteminių pokyčių nebus, bet mes turime unikalią galimybę – psichiatrą ministrą, kuris galėtų pasiimti šitą vėliavą ir ją išnešti kuriant centrus, kalbant apie psichologinę sveikatą, galbūt labai neliečiant biudžeto klausimų, bet kurti iš tikrųjų sisteminius sprendimus gerovės link“, – sakė Šiaulių ligoninės Vidaus kontrolės grupės vadovas Martynas Gedminas.

Pasak jo, reikėtų pasinaudoti Skandinavijos ar kitų Vakarų šalių pavyzdžiu užtikrinant sveikus santykius gydymo įstaigų kolektyvuose ir diegti bandomąjį projektą kurioje nors Lietuvos gydymo įstaigoje, o jam pasiteisinus, ir visose įstaigose.

Mes turime unikalią galimybę – psichiatrą ministrą, kuris galėtų pasiimti šitą vėliavą ir ją išnešti kuriant centrus, kalbant apie psichologinę sveikatą.

Pasak M. Gedmino, Lietuvos medikai ir gydymo įstaigų vadovai ne visada supranta, kokie santykiai darbe yra netinkami, todėl jiems kitose šalyse yra rengiami mokymai. Vakarų šalyse esą paprastai veikia institucija, į kurią gali kreiptis medikai patyrę mobingą ir kitokius netinkamus santykius darbe. Taip pat esą atliekami išoriniai gydymo įstaigos darbo klimato tyrimai, veikia privaloma psichologinės pagalbos medikams sistema.

Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė pabrėžė, kad nesveikus santykius medikai patiria dar universiteto suole. Taip pat esą metai iš metų kaip pigi darbo jėga išnaudojami gydytojai rezidentai.

„Suvokiant visos problemos kompleksiškumą svarbu nepamiršti jaunųjų gydytojų situacijos. Gydytojai rezidentai iš esmės bazuojasi centruose ir jiems išvažiuoti į periferines ligonines, kur galbūt yra geresnės sąlygos, yra kartais sudaromos labai didelės kliūtys nes iš esmės gydytojai rezidentai yra pigi darbo jėga. Mus laiko tuose centruose, kur gydytojai yra pripratę, kad mes nuimame darbo krūvį. Mes iš tikrųjų turime turėti teisę laisvai judėti. Būtina užtikrinti viešinimo sistemą, kad gydytojas rezidentas žinotų kur jis gali tobulėti“, – pabrėžė K. Norvainytė.

Kritikos ministrui A. Verygai negailėjo ir diskusiją Seime organizavusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Paulė Kuzmickienė.

„Apie edukavimą. Gydytojai, slaugytojai nuo pat universiteto nemokomi tam tikrų vadybinių, laiko valdymo klausimų, kaip atpažinti stresą, kaip jį įvertinti, reikalingos tokios dvasinės higienos pamokos ir taip toliau. Čia jau universitetuose programos labai peržiūrėtinos. Kitas dalykas yra gydytojų edukacija. Nors girdėjome, kad darbo metu mokytis gydytojai tiesiog neturi kada, tačiau ta edukacija privalo vykti. Tačiau biudžete skaičiai yra itin kuklūs tam. Tai, atrodo, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos požiūrį. O šiandien medikų savijauta rodo, kad tai yra vienas iš svarbesnių dalykų“, – sakė P. Kuzmickienė.

Medikų sąjūdžio atstovė Jurgita Sejonienė pabrėžia, kad visos sveikatos sistemos problemos atsiremia į nepakankamą finansavimą.

„Jau matyt iš šito biudžeto išspausti, kad sveikatos apsaugai daugiau paskirtų neišeis, bet tų 200 milijonų eurų nukreipimas į rezervą tai mums atrodo, kad sveikatos priežiūros sistemos problemas reikia spręsti šiandien. Ne rezervo reikia, bet problemas reikia šiandien spręsti – atlyginimų klausimus, automatiškai ir darbo krūvių klausimus, įkainių klausimus", – pabrėžė J. Sejonienė.

S. Skvernelis: panašią situaciją turėjau policijoje

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad situacija medicinos įstaigose atspindi situaciją visoje valstybėje – nesveiką psichologinę atmosferą, konkurenciją, spaudimą ir žeminimus. Pasak premjero, savižudybių įvyksta ne tik tarp medikų, bet ir, pavyzdžiui, tarp pareigūnų. Problemą su pareigūnų savižudybėmis pavyko pažaboti priimant sprendimus sistemos viduje.

Panašią situaciją aš turėjau policijoje. Pareigūnai tikrai pakankamai dažnai žudėsi. Buvo priimti sunkūs sprendimai plečiant psichologų galimybes.

„Panašią situaciją aš turėjau policijoje. Pareigūnai tikrai pakankamai dažnai žudėsi. Buvo priimti sunkūs sprendimai plečiant psichologų galimybes, dar daugiau – atribojant psichologų teikiamą pagalbą nuo po to pareigūnų medicininio sveikatos patikrinimo. Nes buvo praktika, jeigu tu kreipeisi pas psichologą pagalbos, tu nesi tinkamas, negali dirbti su ginklu. Tai tą eliminavome. Įsteigėme visuomeninius kapelionus, kur šaipėsi iš mūsų, o pasirodė didžiulė nauda, dvasinė, psichologinė nauda, nes kiti žmonės ėjo būtent pas kapelionus. Tai institucija pati turi spręsti. Ne ministerija tada sprendė, ne Vyriausybė, ne Seimas, ne prezidentas, institucija, mūsų bendruomenė nusprendė, kad reikia kitaip...“ –  sakė S. Skvernelis.

Pasak premjero, apie kai kurias problemas sveikatos apsaugos sistemoje jis išgirdo tik dabar.

„Tikrai aš niekada nežinojau, bet tą tvirtina medikų bendruomenė, kad yra kabutėse nestatutiniai santykiai, didžiulė nesveika konkurencija tarp pareigybių. Nors visi šaukia, kad medikų trūksta, bet pasirodo, kad yra kita problema. Ta problema yra įsisenėjusi, bet ją ne vien administracinėmis priemonėmis sutvarkysime. Keiskime savo mąstyseną pirmiausia“, – sakė S. Skvernelis.

Dėl darbe patirto mobingo nusižudžius jaunam medikui, medikų bendruomenė pažėrė kritikos sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai, kad šis nesiima lyderystės spręsti šią problemą. Medikai ragina steigti ombudsmeno insttuciją, į kurią galėtų kreiptis psichologinį smurtą darbe patiriantys medikai.

Žada specialistų pagalbą, mokymus vadovams

Medikams vis garsiau kalbant apie darbe patiriamą psichologinį smurtą, didžiųjų ligoninių vadovai sako, kad darbuotojams siekiama suteikti reikiamą pagalbą.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) darbuotojams po šioje įstaigoje dirbusio mediko savižudybės konsultuoja psichologai, skyrių vadovams organizuojami lyderystės ir komandinio darbo mokymai.

„Kalbant apie įstaigą ištikusios krizės valdymą, stengėmės veikti operatyviai, darbuotojams buvo sudaryta galimybė darbo metu gauti psichologinę pagalbą. Vis garsiau viešojoje erdvėje kalbant apie mobingo problemas, deklaravau aiškiai, kad to netoleruosiu“, – Seimo komisijos posėdyje trečiadienį sakė nuo liepos RVUL vadovaujanti Jelena Kutkauskienė.

Ligoninės vadovė teigė, jog atslūgus įtampai, maždaug po pusės metų, psichologai rekomendavo visos įstaigos mastu atlikti psichoemocinės rizikos vertinimą.

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija trečiadienį aptarė medikų bendruomenės atstovų išsakytas problemas dėl darbovietėse patiriamos psichologinės įtampos ir emocinio išsekimo.

Vilniaus universiteto Santaros klinikų vadovas Feliksas Jankevičius komisijos posėdyje pristatydama situaciją sakė, jog klinikos turi septynis medikų psichologų etatus.

„Šiandien mes turime Santaros klinikose septynis psichologus, netgi universitete yra studentų medikų psichologas, turint galvoj, kad medikai tikrai turi ypatingą riziką perdegimui darbe ir studijose. Be galo svarbus, kalbant apie visus tuos neigiamus dalykus, yra vadovų požiūris į jaunimą, rezidentus, jaunus dirbti ateinančius gydytojus. Manau, kad didžioji dalis vadovų supranta, kad tai yra didžiulė vertybė“, – kalbėjo F. Jankevičius.

Į komisijos narių klausimą, ar būtų galima užtikrinti, jog kiekvienoje gydymo įstaigoje būtų bent po vieną psichologo, kuris padėtų medikams, etatą, posėdyje dalyvavęs sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis teigė negalintis iš karto atsakyti.

A. Šešelgis atkreipė dėmesį, jog ligoninės yra skirtingo pavaldumo, tad galimybę psichologą medikams turėti ir rajonų ligoninėms įvertinti galima po konsultacijų su pačiomis ligoninėmis, savivaldybėmis.

Sveikatos apsaugos ministerija medikus apie patiriamą psichologinį smurtą darbe pranešti ragina pasitikėjimo telefonu 8 800 66004, pasirinkus skaičių „3“.

Apie medikų patiriamą psichologinį smurtą iš vadovų ar aukštesnes pareigas užimančių gydytojų pradėta kalbėti po to, kai spalį nusižudė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikas.