Apdovanojimą įteikė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Evangelikų reformatų kunigas T. Šernas yra vienintelis išgyvenęs Lietuvos pareigūnų žudynes pasienyje su Baltarusija Medininkų pasienio punkte 1991 metų liepą.
Jis 1990 metais įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą ir nuo 1991 metų sausio dirbo Lietuvos muitinėje.
T. Šernas 1991 metų liepos 31 dieną budėjo Medininkų pasienio poste, kai jį užpuolė Rygos ypatingosios paskirties milicijos rinktinės kariai ir iššaudė Lietuvos pareigūnus. T. Šernui buvo sunkiai sužeistas.
2002 metais T. Šernas įšventintas kunigu.
Seimo Laisvės premijos komisijos pirmininkė Rima Baškienė džiaugėsi, jog T. Šerno kandidatūra sulaukė vienbalsio parlamentarų pritarimo. Pasak jos, laureatui „buvo lemta įrodyti, kad mirtis pralaimi gyvenimui, turint savyje ypatingą, viską įveikiančios meilės, gyvenimo džiaugsmo ir tikėjimo galią“.
„Jūsų gyvenimas – labai stiprus liudijimas, kad laisvė yra ir asmeninė atsakomybė, o tikėjimas žmogumi yra stipresnis už bet kokį smurtą“, – prieš apdovanojimo įteikimą kalbėjo politikė.
Laureatas apdovanotas Laisvės statulėle ir 200 bazinių socialinių išmokų dydžio premija, šiemet siekiančia 14 tūkst. eurų.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus bei indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Pernai ji įteikta buvusiam disidentui, kunigui Juliui Sasnauskui.
Žudynes ragina vadinti ne tragedija, o nusikaltimu
Atsiimdamas Laisvės premiją vienintelis Medininkų žudynes išgyvenęs T. Šernas ragina įvykius Medininkų pasienio poste vadinti ne tragedija, o nusikaltimu.
„Sausio 13-osios ir Medininkų posto įvykiai dažnai pavadinami tragedijomis. Kai įvykį įvardini tragedija – išreiški savo poziciją ir visai ne naiviai tikiesi, jog kaltininkai ir jų bendrapiliečiai supras šį terminą. Viliesi, jog įvyko nelaimė, didelė klaida, tragedija, ir atsakinga pusė drauge su mumis ieškos juridinės, moralinės ir istorinės tiesos. Iki šiol mes viliamės abipusio supratimo“, – antradienį per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą sakė jis.
Anot T. Šerno, kartais žmonėms sunku priimti kitų tragedijas, tai liudija ir Holokausto istorija.
„Ne visi pasirinko šią tragediją priimti kaip savą. Nors tai yra abipusė tragedija. Aš apgailestauju, jog iki šiol turime tokių bendrapiliečių ir net Seimo narių, kurie sugeba juokauti Holokausto tema“, – kalbėjo jis.
Laisvės premijos laureato teigimu, Ukrainos užpuolimas rodo, kad Lietuvos ir jos imperinės kaimynės intencijos labai skiriasi, ši Lietuvą iki šiol suvokia kaip potencialų grobį.
Todėl, anot jo, teisingiausia būtų vadovautis pirmojo atkurtos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio siūlymų Medininkų įvykius vadinti nusikaltimu.
Kalbėdamas T. Šernas dėkojo žmonėms, dirbusiems dėl laisvos valstybės ateities.
Jis tvirtino ypač norįs padėkoti „toms ryžtingoms Lietuvos dukroms, kurioms teko neeiliniai uždaviniai – susitvarkyti su kovido pandemijos iššūkiais, dirbtinai organizuotu migrantų srautu“, taip pat – už bekompromisę poziciją dėl gynybos biudžeto.
„Kai prezidentė Dalia Grybauskaitė nuo pradžios iki pabaigos kuravo dujų terminalo projektą, kuris suteikė daugiau energetinės laisvės Lietuvai, atsirado „politinių sūnų“, kurie iš praeities savo stiprybę semdami tam projektui trukdė. Su kokiais politiniais ir ūkiniais iššūkiais šiandien susidurtų valstybė, jeigu ne ši Lietuvos dukra? Jos frazė „nustokim krūpčioti“ labai tinka šiandienai“, – kalbėjo T. Šernas.
Anot jo, prieš 35 metus iškovota laisvė suteikia teisę nebijoti sakyti „Ne“ dujų terminalui ar skalūnų dujų žvalgybai, vėjo elektrinei jūroje ar svarbiam kariniam poligonui strateginėje vietoje.
„Tačiau laisvė neapsiriboja vien pasakymu „Ne“, laisvei reikia ir „Taip“. Savo saugios ateities iš „Ne“ nesukursime“, – kalbėjo evangelikų reformatų kunigas.
Jo teigimu, pastarieji gausūs protesto mitingai suteikia vilties, kad Lietuvoje yra daug „neabejingų, pilietiškų sūnų ir dukrų“.
„Kartais esu klausiamas: argi dėl tokios Lietuvos kovojome? Be abejo, dėl tokios, dėl demokratinės Lietuvos. Mes kovojame dėl mūsų laisvės nuolatos gerinti savo šalį. Laisvė yra labai praktiška, laisvė yra pats vertingiausias mūsų resursas“, – tvirtino T. Šernas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)