Pozicijos

Meras norėtų valdyti ir uostą

Klaipėdos miesto meras R. Taraškevičius norėtų, kad valdant uostą savivaldybės įtaka būtų žymiai didesnė.

Vakar Klaipėdoje prasidėjusioje ir šiandien dar vykstančioje tarptautinėje konferencijoje, kur analizuojamas Klaipėdos uosto vaidmuo tarp Vakarų ir Rytų rinkų, jis pateikė pavyzdžius, kad daugumos didžiausių Europos uostų, įskaitant ir kaimyninius Ventspilio, Rygos, valdymas yra perduotas vietos savivaldoms.

Dabar, kai uostas yra valstybinis, o miestas - savivaldos, susiduria tam tikri interesai. Mero nuomone, svarbu, kad vystant Klaipėdos uostą miesto gatvės dėl intensyvaus sunkaus transporto srauto neliktų labai prasto lygio. Todėl iš uosto turi būti skiriama pinigų ir miesto gatvėms tvarkyti – šiauriniam, centriniam ir pietiniams išvažiavimams iš miesto vystyti. Iki 2000 metų miesto keliams gatvės net ir į uostą turėjo būti tvarkomos iš miesto pinigų. Dabar padėtis kiek geresnė, nes įstatymu įteisinta, kad iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos galima skirti pinigų išvažiavimo iš uosto keliams tvarkyti.

Susisiekimo ministras Z.Balčytis priminęs, kad uostas padovanojo miestui turistinių laivų prieplauką, vėliau spaudos konferencijoje suabejojo, ar savivaldybė sugebėtų kasmet investuoti apie 200 mln. litų į uosto plėtrą. Teigęs, kad valdant valstybei uostas gana neblogai tvarkomas, Z.Balčytis klausė, ar savivaldybė užtikrintų normalius ryšius su Rusija, Lietuvos geležinkeliais, ar uostas būtų gavęs tarptautines paskolas, kurios skirtos su valstybės garantu?

Tai diskusiniai klausimai. Valstybė per uosto vystymo dešimtmetį po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo beveik neprisidėjo prie uosto plėtros, neskaitant to, kad neapmokestintos uosto rinkliavos ir suteiktas valstybės garantas kelioms didelėms paskoloms. Jei uostą valdytų savivaldybė, aišku, kad joje būtų atskiri padaliniai tiek uosto rinkliavoms administruoti, tiek kitoms problemoms spręsti, kaip yra kituose vadinamuosiuosemunicipaliniuose uostuose. Klausimas tik vienas, ar iš tokio valdymo būtų naudos. Kaip rodo Ventspilio uosto pavyzdys, nauda yra. Šis Latvijos uostamiestis keičiasi neatpažįstamai, panašiai kaip Nida Lietuvoje.

Dabar, kai Klaipėdos uostas valdomas iš Vilniaus į sostinę nuteka ir jame uždirbti pinigai, kurie skirstomi tik pagal vilniečiams suprantamus principus.

Konferencijoje dalyvavusi Europos parlamento narė bei Europos intermodalinių vežimų prezidentė J.R.H. Maija Vegen teigė, kad Europos Sąjungos tendencija tokia, kad transporto sistema ateityje turėtų tapti labiau nepriklausoma. Tačiau ji neteigė, kad Lietuvai, kuri turi vienintelį uostą ir nėra vidinės konkurencijos tarp uostų, būtų naudingiau, jei Klaipėdos uostas atitektų savivaldai.

Buvusi Olandijos transporto ministrė J.R.H. Maija Vegen akcentavo, kad Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare atsiveria labai geros vystymosi perspektyvos, ypač transporto srityje, kur augimas turėtų būti ne mažesnis kaip 40 proc. nuo dabartinio lygio. Tačiau tai nereiškia, kad rezultatai bus jei lauksime sudėję rankas. Gali būti ir taip, kad kaimyniniai uostai vystysis sparčiau, o Klaipėdos uostas dėl neefektyvaus valdymo, nesugebėjimo susitarti su kaimynais ar kitų priežasčių tūpčios vietoje.