Šią savaitę turėtų galutinai paaiškėti, ar kitąmet merai galės būti renkami tiesiogiai. Nemenka dalis Seimo narių tuo labai abejoja.
Numatytas antras balsavimas
Preliminarioje Seimo darbotvarkėje numatyta, kad šiandien turėtų būti surengtas antras balsavimas dėl Konstitucijos pataisos, kuri įteisintų tiesioginius merų rinkimus. Jeigu pavyktų surinkti pakankamai balsų, jau kitąmet Lietuvoje būtų surengti pirmi tiesioginiai merų rinkimai.
Nors prieš trejus metus ankstesnės kadencijos Seime pirmą kartą balsuojant už šią pataisą buvo surinkta daugiau kaip šimtas parlamentarų balsų, šįkart jau niekas nebeteikia garantijų, jog pavyks pakartoti tokią sėkmę.
Norint, kad Konstitucijos pataisa įsigaliotų, reikia, kad už ją balsuotų ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių, tai yra 94 ir daugiau parlamentarų. Bet neoficialiai skaičiuojama, jog dėl politinių nesutarimų tiesioginių merų rinkimų ir tiesiogiai išrinkto mero įgaliojimų klausimais per antrą balsavimą už Konstitucijos pataisą bus surinkta ne daugiau kaip septynios ar aštuonios dešimtys balsų.
Liko prie savo pozicijos
"Manau, kad bus labai sunku surinkti tuos 94 balsus, nes politiniai nesutarimai Seime tiesioginių merų rinkimų klausimais atrodo labai sunkiai įveikiami", – sakė opozicijos lyderis, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.
Didžiausi nesutarimai kyla dėl to, kokius įgaliojimus suteikti tiesiogiai išrinktam merui – ar jis turėtų būti vietos atstovaujamosios valdžios dalis, tai yra savivaldybės tarybos pirmininkas, ar vykdomosios valdžios galva, tai yra perimtų išplėstus dabartinio savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimus.
Darbo partija, taip pat opozicinė Krikščionių partija, valdantysis Liberalų sąjūdis, dalis opozicinės Tvarkos ir teisingumo partijos bei valdančiosios Tėvynės sąjungos atstovų Seime pasisako už antrą variantą, tai yra už tai, kad tiesiogiai išrinktas meras būtų vietos vykdomosios valdžios galva. Tokia pozicija reiškia, kad šie parlamentarai greičiausiai balsuotų prieš jau pateiktų ir kartą balsuotų Konstitucijos pataisų priėmimą, nes jose numatoma tiesiogiai išrinktą merą paversti tarybos pirmininku.
"Mes buvome susitikę su Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovais, diskutavome šiais klausimais, tačiau turiu pasakyti, kad jie mūsų frakcijos daugumos neįtikino. Liekame prie savo pozicijos", – teigė V.Gapšys.
Tikisi, kad pavyks įtikinti
Už tai, kad antrąkart būtų balsuojama ir galų gale pritarta Konstitucijos pataisai, kuri merą paverstų savivaldybės tarybos pirmininku, yra valdančioji Liberalų ir centro sąjunga, nedidelė dalis Tėvynės sąjungos, taip pat opozicinė Socialdemokratų partija.
Liberalcentristas Algis Čaplikas vis dar tikisi, kad pavyks įtikinti Darbo ir Krikščionių partijų atstovus, konservatorius, taip pat valdančiosios Tautos prisikėlimo partijos narius paremti Konstitucijos pataisą, šitaip surenkant reikalingus 94 balsus Seime.
Tačiau jis nenoromis pripažino, kad Konstitucijos pataisos likimas pirmiausia priklausys nuo didžiausios Seime Tėvynės sąjungos frakcijos apsisprendimo. O pastaroji nėra vieninga. "Taip, žinau, kad, pavyzdžiui, konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma yra už antrą balsavimą dėl Konstitucijos pataisos, bet premjeras Andrius Kubilius gana skeptiškas šiuo klausimu", – kalbėjo A.Čaplikas.
Gali leisti balsuoti laisvai
J.Razma sutiko, kad Tėvynės sąjunga, nuo kurios priklauso Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių merų rinkimų likimas, nėra apsisprendusi, kaip balsuoti. "Mes dar nesame priėmę galutinio sprendimo, todėl nėra bendro požiūrio, kaip elgtis per tą balsavimą", – sakė konservatorių politikas.
Tačiau jis neatmetė, kad Tėvynės sąjunga leis savo atstovams Seime "balsuoti laisvai". Tai iš esmės reikštų Konstitucijos pataisos sužlugdymą, nes vargu ar dauguma konservatorių balsuotų už ją.
Seime atmetus Konstitucijos pataisą, prie siūlomo keisti Pagrindinio įstatymo straipsnio galima grįžti tik po metų. Savivaldybių rinkimai įvyks jau kitų metų vasarį, todėl kitą savaitę atmetus Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų apie jų įteisinimą galima bus kalbėti tik ruošiantis eiliniams savivaldos rinkimams 2015 m.
Dalis liberalcentristų teikia labai daug reikšmės numatomam antram balsavimui dėl Konstitucijos pataisos ir netgi grasina, kad jei pataisa žlugs, jų partija svarstys apie pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos, o tai galėtų lemti jos griūtį. Tačiau Liberalų ir centro sąjungos vadovas Gintautas Babravičius tokio radikalaus požiūrio nepatvirtina. Kiti apsilpusios valdančiosios koalicijos partneriai irgi gana ramiai vertina būsimą balsavimą ir nesieja jo rezultatų su esamos koalicijos likimu.
Naujausi komentarai