Prie atiduotuvės – nedidelė eilutė. Eilės galėtų ir visai nebūti, nes gavėjai registruoti ir turi ateiti nurodytu laiku, visai kaip pas gydytoją. Tačiau dalis žmonių vis tiek ateina anksčiau – dėl saugumo jausmo.
„Stengiamės nevėluoti, girdim varpus bažnyčios“, – sakė darbuotoja, paklausta, ar tiksliai vidurdienį turi būti atidaromos durys.
Vos suskambus varpams, žmonės jau ima belsti į duris. Anksčiau atėję žmonės susėda ir laukia.
Vienas vyras pasakojo, kad į Panevėžį atvyksta iš Ramygalos seniūnijos.
„Atvažiuoju autobusu, paskui pėstute nuo stoties, per Senvagę ateinu“, – pasakojo jis.
Anksčiau, kai maisto paketai buvo dalijami seniūnijose, vyrui būdavo patogiau. Dabar, atvykęs į miestą, jis maistu pasirūpina ir augintiniams.
„Šuniukas yra, kačiukai yra, reikia kažką dasipirkti“, – sakė vyras.
Kita moteris pagalbą vertina labai palankiai.
„Labai gerai, ypač kas neturi papildomo maisto, kas dirba ir turi daug vaikų – neišlaikysi jų tiek. Tas bankas – geri žmonės“, – teigė ji.
Atiduotuvė kasdien dirba 3 valandas. Per jas vidutiniškai aptarnaujama apie 120 žmonių.
„Kai šeimoje viena dirbanti, sunkiau, tai prisiduriu – labai gerai“, – sakė dar viena gavėja.
Atiduotuvėje žmonės gali rinktis produktus, tačiau vienu metu negali paimti daugiau nei 5 kilogramų maisto.
„Pas mus 3 žmonės, tai 3 krepšeliai“, – pasakojo moteris.
Kas ketvirtį dalis žmonių dar gauna savivaldybės finansinę paramą.
„Žmogui – 25 eurai. Jei aliejaus ar mėsos nusiperki – užtenka ilgiau“, – teigė ji.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Labiausiai trūksta mėsos ir pieno produktų.
„Pas mus šiandien 120 žmonių, turi būti visiems po lygiai. Nes ateis kitas žmogus, jam liks tik duona ir bulvės“, – aiškino Maisto banko Panevėžio regiono vadovas Justas Žvironas.
Kiek mėsos bus padalinta, paaiškėja tik ryte.
„Iš vakaro kviečiame žmones ir rizikuojame – nežinome, ką turėsime. Tik ryte sudedame į lentynas ir žinome, ką galime duoti“, – pasakojo J. Žvironas.
Todėl mėsos dalybos dažnai primena loteriją. Nuolat ieškoma rėmėjų – vien prekybos centrų paramos nepakanka.
„Gal prekybos centrai jau geriau planuoja, gal mažiau užsako, gal dalį ir išmeta – nežinome“, – svarstė J. Žvironas.
Maisto paramos prašančiųjų sparčiai daugėja.
„Pernai pirmą ketvirtį turėjome 5500 žmonių Panevėžyje, o ketvirtą – jau 7000. Pagalvokite, kiek reikia maisto“, – sakė J. Žvironas.
Žmonių istorijos skirtingos, bet priežastys dažnai tos pačios – skyrybos, liga, darbo netektis ar maža pensija.
„Išėjau į pensiją, maža pensija. Man geriau duoti, negu paimti, bet žmogus kartais priverstas. Labai sunku apie tai kalbėti“, – pasakojo panevėžietė Aleksandra.
Maisto banko duomenimis, šiuo metu maisto paramos Lietuvoje reikia apie 232 tūkst. žmonių – tai prilygtų dviem miestams, tokio dydžio kaip Panevėžys ir Klaipėda.

(be temos)
(be temos)
(be temos)