PREKYBA

Mėsos kainos ėmė blaškytis

Turguje ir parduotuvėse svyruoja jautienos kainos. Buvo žemos, paskui pakilo, dabar vėl šiek tiek atlėgo. Turgaus prekybininkai tvirtina, kad rudeniop jautienos kainos turėtų dar šiek tiek atslūgti. Žinoma, jeigu neįvyks ko nors nenumatyta. Pavyzdžiui, dar intensyvesnis lietuviškų jautukų „varymas“ į Vakarus, į Europos Sąjungos šalis. Jie ten turi „gerą vardą“.

Mažesnės porcijos

Kad mes, lietuviai, esame mėsėdžiai, nėra jokių abejonių. Tačiau dar labai atsiliekame nuo ES šalių - „vyresniųjų sesių“: jautienos suvalgome tik 65 procentus vakariečių “metinės porcijos“. Taip teigė mėsos perdirbimo įmonės - UAB „Vilkė“ - žaliavų skyriaus vadovas Valdas Lazdauskas.

„Jautiena buvo atpigusi, nes buvo kritusios supirkimo kainos. Praėjusių metų rugsėjį už kilogramą gyvo svorio mokėjome po 1,9 Lt, o šiuo metu po 2,8 Lt. Maža supirkimo kaina buvo pernai, kai mūsiškiai pirkėjai mėsos nebepirko, o eksportas nedidėjo. Įstojus į Europos Sąjungą, galvijų eksportas į ES šalis išaugo. Ten mūsų jautukai turi paklausą, nes kaina nėra aukšta, o kokybė geresnė: iš mūsų jautukų mėsos išeiga yra net 30 procentų didesnė. Lyginant su ES, mūsų galvijai žymiai gražesni, švaresni, mėsa kokybiškesnė. Stengiasi mūsų selekcininkai. Ūkininkai nėra praradę meilės ir atsakomybės savo darbui. Šioje srityje Lietuva verta pagarbos. Vienintelė sritis, kurioje atsiliekame, - tai mūsų piliečių perkamoji galia. Ji pas mus nepalyginamai mažesnė. Valstybė nuo šios problemos nenusigręžia. Jautukų ir bulių augintojai gauna subsidijas“,- sakė Valdas Lazauskas.

Gelbsti kurortai

Plungės rajone veikianti įmonė UAB „Burgis“ naudoja tik vietinę žaliavą - žmonių išaugintus jautukus. Komercijos direktorius Povilas Viršilas tvirtino, kad pavasarį supirkimo kainos staigiai kilo, buvo pasiekusios 3,7 Lt už gyvo svorio kilogramą, nes ūkininkai dėjo dideles viltis į atsiveriančius vartus į ES. Bet dabar entuziazmas atslūgo, galvijų augintojai nuolankiau žiūri į vietinius supirkėjus, nuleido kainą.

„Mūsų gaminiai labiau skirti mažas pajamas turintiems kaimo gyventojams. Buliukų kaimiečiai neįpratę skersti. Parduoda, o patys eina į parduotuvę šlapios dešros, faršo. Geros rūšies mėsą perka Palangos kurorto virtuvės. Nuo rugpjūčio 1 dienos įsigalios naujovė: bus leidžiama gaminti tik trijų rūšių mėsos gaminius - aukščiausiosios, pirmos ir antros rūšies. Pirmos rūšies gaminiams neleidžiami jokie priedai, jokie „E“,- priminė Povilas Viršilas.

Trūksta galvijų

Apie daugiau ar mažiau atveriamus ES vartus lietuviškiems jautukams pakalbėjome su vienos didžiausių Lietuvoje skerdyklų (UAB „Agaras“), esančios Biržų rajone, direktoriumi Petru Vainoru.

„Sutinku, kad mūsų galvijų kokybė gera, geresnė nei kitur. Tačiau mūsų krašto tradicija - auginti pieninius, o ne mėsinius galvijus. Tai skirtingos kategorijos, skirtinga kaina. Pieninių galvijų kainos yra žemesnės už mėsinių. ES vartai mūsų galvijams prasiveria dėl palyginti žemos supirkimo kainos. Padidėjus eksportui, pakilus gyvo svorio kainai, smarkiai krito jautienos suvartojimo lygis mūsų šalyje - sumažėjo iki 70 procentų, lietuviai nebesuvalgė nė trečdalio įprastinio jautienos kiekio. Tačiau ir į užsienį itin pigiai parduoti taip pat neapsimoka. O kai ūkininkai kainas pakelia - vartai prisiveria. O mūsų vartotojai jautieną įperka tik tada, kai supirkimo kaina neviršija 3 litų už gyvo svorio kilogramą. Vartai eksportui galbūt plačiau atsivers, kai pradės sektis auginti mėsinius galvijus“,- komentavo Petras Vainoras.

Baidė kainos

Vartotojai pigiausiai mėsą perka turguose. Neseniai naujajame Klaipėdos turguje lankėsi ES šalių atstovai, domėjosi turgavietėmis. Mūsiškio turgaus direktorius Liudas Butautas prašė įvertinimą pradėti nuo pastabų, nuo to, kokia sritis mūsų prekyvietėje silpna, kur reikia pasitempti. Pastaba vienbalsiai buvusi tik tokia: kaip nors organizuoti ES šalių turgaviečių administratorius ir atvežti juos čia pasižiūrėti, kaip turi atrodyti visus reikalavimus atitinkanti turgavietė. Mūsų Naujosios turgavietės administracija gerokai užbėgo už akių ES reikalavimams. Tačiau tai nepagausino prekiautojų skaičiaus. Juos atbaidė kainų nepastovumas.

Pirkėjams brangu

Naujajame Klaipėdos turguje šviežia jautiena prekiaujantys Danutė ir Vladas Šerpyčiai iš Šilalės parodė tuščius pavyzdinės halės prekystalius ir paliudijo, kad didesnė dalis prekiautojų jautiena jau išbėgiojo, nes šis verslas tapo nuostolingas. Kai buvo padidėjęs eksportas į ES šalis, pakilusi supirkimo kaina, turguje prekiauti tapo nebeįmanoma – žmonės nebeįpirko pabrangusios jautienos.

„Verstis jautienos prekyba labai sunku. Po įstojimo į ES pakilo ne tik supirkimo, bet ir kitos kainos: veterinarų, skerdyklos, transporto. Už viską reikia mokėti. Nekalbant apie patentą, mokestį „Sodrai“, prekiavimo vietą. Be to, kiaules skersti visada yra pelningiau negu galvijus. Iki 40 procentų gyvo didelių galvijų svorio „išeina ant nieko“ - kojos, viduriai, oda nėra turgaus prekė, lieka skerdykloje. Be to, žmonių pajamos mažos. Dešimtys pirkėjų paprašo pasverti tik du tris šimtus gramų mėsos... Tai iškalbingas faktas. Labiausiai perka guliašinę jautieną, supjaustytą gabaliukais. Tai pagrindiniam pirkėjų srautui patinkanti prekė. Iš tokios daug nesuprekiausi. O dirbti tenka sunkiai ir daug. Kas rytą keliamės pusę keturių“,- kalbėjo prekiautoja Danutė.

Rudeniop pigs?

Šiomis dienomis jautiena su kaulu kainavo 10-11, šonkauliukai - 5-6, kumpinė - 8-9, aukščiausios rūšies nugarinės filė - 25 Lt kilogramas. Veršienos filė - 17, petukas - 10-11, šonkauliukai - 9 Lt kilogramas. Kiaulienos nugarinė - 16, kumpinė - 10-11 Lt kilogramas. Tačiau turgaus kainos kartais keičiasi ne dienomis, o valandomis.

Prekiautojai priminė, kad rudeniop, prieš gyvulių uždarymą į tvartus, jautiena gali pigti, ūkininkai stengsis lengvinti būsimos žiemos vargus. Tačiau ar įpras lietuviai daugiau pirkti mėsos ir sočiau valgyti - nežinia. Kas ta jautiena prieš lietuviškus lašinius!