Miesto politikams parūpo saugus seksas Pereiti į pagrindinį turinį

Miesto politikams parūpo saugus seksas

2004-02-10 09:00

Sveikata

Miesto politikams parūpo saugus seksas

Klestinčios, tačiau nesaugiai teikiamos sekso paslaugos Klaipėdoje jau kelia grėsmę bendruomenės sveikatai - dvi ŽIV užsikrėtusios narkomanės kurį laiką gyveno iš prostitucijos. Uostamiestyje yra keli šimtai sekso darbininkių. Jų žinios apie saugų seksą - menkos. Daugelis neturi supratimo ne tik apie tai, kaip galima užsikrėsti žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), kitomis lytiškai plintančiomis ligomis, bet ir nenutuokia, kokie yra šių ligų simptomai.

Nori pigių paslaugų

Vakar savivaldybėje Socialinių reikalų komitete svarstyta galimybė parengti žalos mažinimo programą. Vėliau ketinama rūpintis, kokia organizacija galėtų konsultuoti ne tik sekso darbininkes, sąvadautojus ir net klientus, kaip saugiai naudotis mokamo sekso paslaugomis.

Daugiausiai klientai naudojasi vadinamosios vidutinės ar žemesnės klasės sekso darbininkių paslaugomis, nes jos pigesnės. Šios sekso darbininkės savo paslaugas teikia nesaugiai ne tik todėl, kad stinga lėšų prezervatyvams.

Moterys dėl pinigų „dozei“ ar maistui priverstos taikstytis su savo klientų reikalavimais, kurie dažnai prieštarauja higienos ir saugaus sekso supratimui.

Prostitutės patiria ir fizinį smurtą, jei nesutinka teikti paslaugą be prezervatyvo. Kitos rizikuoja savo sveikata, nes susigundo didesniu atlygiu. Per naktį viena sekso darbininkė gali turėti 5-6 klientus. Visa tai byloja naujausias nepriklausomos tarptautinės ekspertės atliktas tyrimas.

Ištyrė kirgizė

Tyrimą atliko tarptautinė nepriklausoma ekspertė iš Kirgizijos Gulnara Kurmanova. Jos tyrimą apie Klaipėdos mokamo sekso darbuotojas finansavo viena JAV tarptautinė organizacija. Ryšius su eksperte užmezgė Klaipėdos priklausomybės ligų centras. Tyrimo išvados ir rekomendacijos pateiktos per dešimt dienų.

Paklaustas, kaip tai įmanoma, Priklausomybės ligų centro vadovas Aleksandras Slatvickis atsakė, jog profesionalė naudojo tam tikrus metodus, rinkdama informaciją bendravo su sekso darbininkėmis ir jų klientais.

Pasak Socialinių reikalų komiteto nario Vytauto Valevičiaus, tai vienkartinis, nors ir išsamus bei patikimas tyrimas. Jo nuomone, mokamo sekso darbininkių situacija mieste nuolat keičiasi. Pavyzdžiui, šiandien jau nebeaišku, ar dvi ŽIV nešiotojos dar teikia seksualines paslaugas. Todėl labai svarbu skirti lėšų dalyko monitoringui (nuolatiniam stebėjimui). V.Valevičius savo idėją steigti Klaipėdoje konsultacinį kabinetą prostitutėms argumentuoja rūpesčiu dėl bendruomenės sveikatos. Jis nemano, kad ši idėja turi ką nors bendra su sekso paslaugų skatinimu.

Veikia ir mažumos

Ekspertės G.Kurmanovos tyrimo duomenimis, Klaipėdoje gali būti apie 350 sekso darbininkių. Gal 20 dirba uosto teritorijoje ir teikia paslaugas jūreiviams, antroje vietoje pagal populiarumą - vadinamuosius „furistus“ - tolimųjų reisų vairuotojus aptarnaujančios sekso darbininkės. Kitos dirba butuose, baruose, masažo salonuose.

Anot tyrimo, Klaipėdoje mokamo sekso paslaugas vyrams teikia ir vyrai. A.Slatvickis priminė, jog ŽIV/AIDS į uostamiestį „atėjo“ kaip tik per netradicinę lytinę orientaciją toleruojančius žmones, taip pat jūreivius.

Be entuziazmo

Vakar savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus specialistai ne itin entuziastingai priėmė komiteto pasiūlymą parengti programą dėl to, ko reiktų imtis, kad prostitučių paslaugos taptų saugios. Esą visuomenė nesupras, kodėl lėšos turi būti švaistomos prezervatyvams, švirkštams ir švietėjiškai literatūrai apie lytines pramogas. Buvo siūlymų tokią programą ir su ja susijusią veiklą patikėti Priklausomybės ligų centrui. Tačiau jo vadovas argumentavo, jog centrui pakanka darbo ir su narkomanais. Prostitutėms reikia ir atskiros programos, ir kitos organizacijos. Kalbant apie lėšas veiklai, užsiminta apie Europos Sąjungos fondus. Tačiau šis Socialinių reikalų komiteto pirmininko Vytauto Dumčiaus klausimas susilaukė posėdžiautojų reakcijos: „Kas rašys paraišką projektui?“ Esą tai sudėtingas ir tinkamos kvalifikacijos reikalaujantis darbas. Išankstiniais skaičiavimais, reikėtų apie 60 tūkstančių litų, kad būtų galima pradėti šviesti prostitutes. Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus specialistų nuomone, pinigų tikėtis tokiai veiklai įmanoma nebent iš viršplaninių biudžeto lėšų. Ar tokių lėšų bus, paaiškės po keleto mėnesių.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų