Šeštadienio interviu

Mindaugas Bendžius Mindauginių nešvenčia

Jis retai dalija interviu – vengia viešumo. Džiaugiasi, kad daugelis težino jo pavardę, o gatvėje nepažįsta. Kelių policininkai, sustabdę jo automobilį ir pamatę pavardę, visada paklausia: „Ar tu vienas iš tų brolių Bendžių?“. Jis vienas tų brolių - Mindaugas. Visai Lietuvai žinomų grupių ir atlikėjų vardai – „Junior“, „Mango“, Deivis, „Pikaso“, Geltona, Amberlife – brolių Bendžių ir jų komandos darbo rezultatas.

Mindaugas Bendžius skeptiškai šypsosi vadinamas vienu garsiausių ir įtakingiausių pramogų verslo užkulisių žmogumi. Jis nostalgiškai prisimena, kaip kadaise jo idėja turėti keletą grupių, įrašų studiją, kurti dainininkų įvaizdį ir organizuoti jų reklamines kompanijas daugeliui atrodė rožinė ir neįgyvendinama svajonė. Ši jo svajonė išsipildė, o dabar visi jo lūkesčiai siejami su sėkmingu darbu ir svarbiausia – šeima.

M.Bendžius savo vardadienio liepos 6-ąją nešvenčia. Apie tą dieną jam primena nuo pat ryto sveikinimo žinutėmis pypsėti pradedantis mobilusis telefonas.

Vardinių nešvenčia

- Ar žinai, kodėl tėvai pavadino tave Mindaugo vardu?

- Toks buvo mano mamos tėvo, senelio užsispyrimas. Mama norėjo kažkokiu nelietuvišku vardu vadinti, bet senelis kaip reikiant „spaudė“. Sakė – pirmą sūnų Gintaru, Lietuvos aukso vardu pavadinot, o dabar reikia Lietuvos karaliaus – Mindaugo. Senelis buvo Lietuvos patriotas, todėl lietuviškesnio vardo nei Mindaugas, kaip vienintelio mūsų šalies karaliaus, jis neįsivaizdavo.

- Ar tiki, kad vardas lemia kai kurias žmogaus savybes?

- Mano vardas man nėra labai reikšmingas, tačiau, kai prieš dvejus metus rinkome vardą dukrytei, labai rūpėjo, kokia bus jo reikšmė. Nors dabar juokaudamas rimuoju: „Guoda – tėvelio paguoda“, kai galvojome apie jos vardą, buvo svarbu, kad Guoda – graikų gerumo deivė.

Pailsi šeimoje

- Ką gyvenime pakeitė dukros gimimas, tėvystė?

- Viską. 180 laipsnių pasikeitė daugelis vidinių dalykų – požiūris, supratimas, atsakomybė. Niekada nebranginau savęs ir savo sveikatos iki dukters gimimo. Dabar tai tapo labai svarbu. Šeima apskritai yra svarbiausiais dalykas mano gyvenime, aukščiau visko. Nors norėčiau savo moterims – žmonai Raimondai ir dukrai Guodai - skirti daugiau laiko, kol kas nepavyksta. Raimonda kartais patraukia mane per dantį, kad gyvena kaip jūreivio žmona – retai vyrą mato.

Esu užkietėjęs šeimos vyras. Namai mano ramybės uostas, čia visada šilta, jauku, manęs visada laukia. Vien ko verta akimirka, kai grįžęs namo pradarau duris, o Guoda parbėga išskėstomis rankomis. Ištirpstu. Kiek bebūčiau pavargęs, kas benutiktų, grįžus namo viskas lieka už durų.

- Pramogų verslas ir šeima neatrodo lengvai suderinami dalykai. Kaip pavyksta išvengti nesibaigiančių vakarėlių?

- Pramogų versle esu užkulisių žmogus. Kai palyginu, kas manęs laukia eiliniame vakarėlyje ir kas – namuose, sėdu į mašiną ir išvažiuoju. Man nebūtina nuolat bendrauti su reikiamais žmonėmis. Jei reikia, už mane tai padaro brolis Gintaras. Nors ir susipykstam retkarčiais dėl to, jis geriausiai iš visų žino, kiek man reiškia šeima. Vakarėlyje lieku tik tuomet, kai žinau, kad mano šeima jau miega. Ir pats Gintaras, tapęs Guodos krikštatėviu, labai atsakingai ėmėsi šios pareigos. Jis dar nepamiršo nė vienos progos, kada ją reikia pasveikinti ar nupirkti dovanų.

Populiarumo nenori

- Kai tiek jūsų atlikėjų maudosi šlovės spinduliuose, ar niekada nesinori savo kailiu patirti to ypatingo dėmesio?

- Ne. Kaifuoju dėl to, kad nuolat lieku šešėlyje. Įspūdžių, ką reiškia būti žinomu, užteko, kai prieš kelerius metus išpopuliarėjome grupėje „Trumpas sujungimas“. Man labai nepatiko, kad gatvėje į mane žiūri ir tarpusavyje šnabždasi daugybė žmonių. Tais laikais ir į parduotuvę nueiti man būdavo stresas. Jausdamas aplinkinių žvilgsnius, pamiršdavau pusę produktų. O dainininkai neturi pasirinkimo. Jei jie nori, kad jų muziką mėgtų, jų dainų klausytųsi, jie privalo būti žinomi. Aš pasirinkimą turiu.

- „Trumpas sujungimas“ kurį laiką buvo labai populiari grupė Žemaitijos regione. Ji padėjo pagrindus ir dabartinei jūsų veiklai. Kaip prisimeni, vertini tuos laikus?

- Jei nebūtų buvę „Trumpo sujungimo“, kažin ar būtume pradėję suktis pramogų versle. Nuo šio projekto prasidėjo visa įvykių grandinė, tebesitęsianti iki šiol. Ir „Trumpas sujungimas“ prasidėjo atsitiktinumo dėka. Kai man pasiūlė daryti laidą jaunimui 5-jame kanale Klaipėdos televizijoje, kartu su Gintaru dirbome gėrimų versle. Buvome visą parą gėrimais prekiaujančios parduotuvės Palangoje dalininkai. Anksčiau buvau bandęs dirbti Kretingos ir Palangos kabelinėse televizijose, vedžiau laidas jaunimui. Pabandžiau ir Klaipėdoje.

Po pirmos laidos apie grupę „Erdvė“, kurioje tuomet dainavo Aistė Smilgevičiūtė, nebežinojau, ką toliau daryti. Gintaras pasiūlė pasikviesti tuo metu būgnais „Erdvėje“ grojusį Kurpį ir daryti humoro laidą. Kai į eterį išėjo trys mūsų laidos, į mūsų studiją atnešė bulvinį maišą, prikrautą gerbėjų laiškų. Kol nepradėjome skaityti, nepatikėjome, kad visi laiškai skirti mums. Tada apėmė azartas. Sėdėjom sau Palangoje ir kvailiojom, filmuodami vis naujus bajerius laidai.

Į sceną nebenorėtų

- Ar galima sakyti, kad išpopuliarėjote per vieną naktį?

- Faktą, kad esame neįtikėtinai populiarūs supratome per vieną dieną. Kai po dviejų mėnesių „Trumpo sujungimo“ laidų koncertuoti į Klaipėdą mus pakvietė Artūras Tamošaitis, po ilgos pertraukos visi išėjome į centrinę Klaipėdos gatvę. Neįtikėtinas jausmas. Vaikai eina iš paskos, šaukia, rodo pirštais. Mašinos pypina, žmonės iš kitos gatvės pusės mojuoja. Nuo stoties iki „Vaidilos“ kino teatro ėjome lydimi gal trisdešimties vaikų. Mums buvo šokas. Nei džiaugėmės, nei liūdėjome, tik žiūrėjome vienas į kitą klausiamais žvilgsniais – kas čia vyksta?

- Ar kada nors pagalvoji, kad norėtum sugrįžti į tuos laikus?

- Praėjęs etapas, taip nebebus. Nesijaučiau gerai to juokdario kailyje. Kurį laiką buvo smagu linksmintis, kvailioti, pašėlti. Manau, kad „Trumpą sujungimą“ patys ir numarinom. Supratome, kad mūsų vieta ne scenoje, o šalia jos. Tapo įdomiau lįsti į užkulisius ir pamėginti tame pramogų verslo balagane įvesti kitokią tvarką. Tokią, kaip mums tuo metu atrodė geriau.

Sutiko priešiškai

- Pirmasis jūsų projektas – „XXL Junior“, vėliau tapę grupe „Junior“, pramogų pasaulyje buvo sutiktas prieštaringai. Ar sudėtinga buvo atlaikyti kolegų puolimą?

- Žinojome, ką darome. Tada daugelis reagavo neigiamai. Reakcija buvo daugmaž tokia: ką jūs sau galvojat, ką sau leidžiat, Lietuva jums ne Amerika, kokia dar komanda, prodiuseriai ir atstovai spaudai“. Dabar niekam nebereikia aiškinti, kad geriausią rezultatą pasiekia profesionalų komanda, o tokios taisyklės tapo lietuviško pramogų verslo norma. Neigiamai tokias taisykles šiandien vertina tik rūsiuose grojantys muzikantai, kurie jaučiasi nepripažinti.

- Nė vienas jūsų projektas nepatyrė nesėkmės. Ar broliai Bendžiai žino stebuklingą muzikantų populiarumo formulę?

- Taip, mūsų formulė - nuoširdus, kūrybiškas, sekinantis ir kasdienis komandos darbas. Visos sėkmės formulės suformuluoti neįmanoma. Jei darbą nori padaryti iš tiesų gerai, turi daug aukoti ir atiduoti. Tiesą sakant, man sunkiai apsiverčia liežuvis tai, ką darome, pavadinti darbu. Tai, ką veikiame, tapo mūsų gyvenimo būdu. Įsivaizduoju, kad dabar, kai jau viskas taip įsibėgėjo, taisyklės veikia, sistema yra, suburta komanda, žmonės žino ką ir kaip reikia daryti, jei vėl reikėtų viską pradėti nuo nulio, būtų labai sunku.